Maitrėja yra sąmonė, kurianti pažangą. Žmogus, pagavęs pažangos impulsus, susieja ją su išorinio gyvenimo pažangos kūrimu. Reikia atkreipti dėmesį, kad Maitrėja akcentuoja vidinę pažangą, sąmonės augimo pažangą. Jėzus taip pat akcentavo vidinę pažangą. Jis gi nesiūlė statyti didelių bažnyčių, jis neišskirdavo nei vieno žmogaus, o dar labiau rodydavo dėmesį varguoliams, bet ne dėl to, kad jiems reiktų pagalbos ir kiti jaustųsi geri, kažkam padėdami, o tam, kad visi žmonės yra lygiaverčiai, kurdami vidinę pažangą, ugdydami dvasingumą ir sąmoningumą.
Dvasingumas susietas su meilės energijos išraiška.
Sąmoningumas su išminties energijos išraiška.
Dvasingumas ir Sąmoningumas turi žengti koja kojon, kaip ir žemiškasis gyvenimas su subtiliuoju.
Rytų (Himalajų) bendruomenė (su kuria man dabar tenka daugiau bendrauti) perpranta aukštesnius dėsnius ne vien šios Visatos, todėl žmogui gali asocijuotis, kad jie atspindi Absoliuto erdvės dėsnius. Iš tikro, jie atspindi žmogui galimas suvokti erdves, bet kurio laiko atžvilgiu: tiek praeities, tiek tolimos ateities, tiek paralelinių ateičių atžvilgiu. Jie savo galiomis mėgina pakreipti žmogaus gyvenimą geriausia linkme. Bet, egzistuojant žmogaus laisvos valios principui, jie gali įtakoti žmogaus gyvenimą tik per perduodamą informaciją ir aukštesnio dažnio energijas. Žmogus, remdamasis tomis žiniomis, gali keisti savo realybę ir įeiti į palankesnį gyvenimo variantą. Dėl nežinojimo, dėl baimių ir įtampos žmogaus kūrybinė valia sustingsta ir nebegeba realizuoti pažangą kuriančių minčių – dvasinę ir materinę pažangą kuriančių minčių.
Daugybė kosminių sąmonių, kurios atstovauja Visatos Kūrėją ir Absoliutą, siekia perduoti žinias apie Visatą, Visatyną, Absoliuto sąmonės erdves tam, kad žmogaus mintis išeitų iš asmeniškumo, kad žmogus save patirtų kaip bendros erdvės gyventoją, atsakingą ne tik už save, bet ir už žmoniją, už Visatą, Visatyną ir t.t.
Žinios išlaisvina ir įtakoja žmogų veikti kitaip.
Visados turi būti harmonija tarp to, ką mąstai ir kaip elgiesi. Tik vadovautis reikia vidiniu žinojimu, subtilaus pasaulio perduodamomis žiniomis, o ne savo įpročiais, prisirišimais, charakterio galia.
Kas suvokiama – tas įsimaterina. Kai žmogus suvokia kvantinės sąmonės galią – ji įsimaterina. Savo mokymuose ir naujausioje knygoje techniškai paaiškini, kaip žmoguje atsiranda kvantinė sąmonė, kaip atsiranda ryšys tarp žmogaus ir jo kvantinės sąmonės. Tada suvokimas šios sąmonės galios ir veikimas su jos instrumentais įgalina ją būti veiksnia. Ji išskleidžia kvantinės galios lauką. Minties realizacija stiprėja. Materinis laukas kinta. Pati materinė substancija kinta. Kinta jos dažnis, kinta realybę įtakojantys dėsniai. Kinta realybę sudarantys dėsniai.
Kinta praeitis bei dabartis ir atsiveria daugiamatė ateitis.
Žmogus dabar mato realybės trimatį vaizdą, bet jau daugeliui žmonių yra įmanoma matyti ir keturių matmenų realybės vaizdą.
Keturmačiame regėjime yra ne tik fizinis žmogaus gyvenimas, bet ir eterinis. Žmogus gali suvokti energinių srautų judėjimą, įkrovas. Tarkime, karmines linijas, netolimos ateities projekcijas, žmogaus energinį lauką su jo visomis būsenomis, mintimis – bendrą energetiką. Gali matyti aplinkos energinį lauką: šviesesnes – pralaidesnes materines vietas ir tamsesnes – sunkesnes materines vietas. Gali suprasti, kad pakliuvęs į didesnio tankio vietovę, gali būti pats suvaržytas, sukaustytas, tarsi įtrauktas į žemesnio dažnio erdvę. Nes didesnis tankis greičiau įtakoja žmogų ir situacijas. Keturmatėje erdvėje išryškėja matymas subtilesnio dažnio materijos. Visa kas yra energija: žmogus, gyvūnai, augalai, daiktai yra tam tikro dažnio, tam tikro tankio energija.
Tik tankis yra dvejopas. Kai energijų dalelytės sutrauktos į fizinę formą, tai šis tankis nebūtinai skleidžia ar simbolizuoja tamsą. Tiek žmonės, tiek gyvūnai, tiek augalai iš savęs skleidžia aukštas vibracijas ir patys neišretėja.
Kitą tankį sukuria tai, ką išskleidžia jau patys žmonės, situacijos ir t.t.
Kūrėjas iš savo energijų sukūrė pasaulį – tai jis kupinas šviesos. O žmogus su savo elgsena ir mąstymu, skleidžia žemo dažnio energijas ir sukuria didelio tankumo, kurį galima pavadinti sunkiu ar tamsa, energijas. Tarkime, egregorų tankis gali būti toks stiprus, kad į egergorą patekus žmogui tampa nelengva iš jo išeiti, nors ir supranta, kad tame būti yra negerai. Tarkime, pykčio emocija ar kitaip sakant, žmogaus sukurtų pykčio egregorų tankis, sukausto žmogų.
Ketvirtosios dimensijos suvokimas skiriasi nuo gebėjimo gyventi keturių matmenų realybėje. Ketvirtoji dimensija atspindi aukštesniosios sielos sąmonės realybės lauką. Joje išsiskleidžia tam tikri nauji dėsniai, nauji žmogaus gebėjimai ir galimybės, bet pati realybė lieka trimatė. Žmogus gali turėti subtilius gebėjimus ir per pajautą fiksuoti žmogaus energinį lauką, stipriau jausti teigiamos (ar neigiamos) įkrovos vietoves.
Gyvenant išsiskleidusioje keturių matmenų realybėje, tiesiog fizine akimi matai energijų spalvas, jų tankį. Prie to turi prisiderinti ne tik žmogaus akis, bet ir protas. Jis turi gebėti apdoroti vienu metu daug daugiau informacijos. Tarkime, žmogaus nuotaikų spalvų matymas tik palengvintų suvokimą, kaip reikia bendrauti. Bet, jeigu matai karminių ryšių ar galimų situacijų linijas, tai turi gebėti apdoroti informaciją, ką ta linija jungia, kokios pasekmės, kas toje situacijoje gali daryti veiksmus, kad situacija išsispręstų sėkmingiausiai ne tik žmonių atžvilgiu, bet ir Visatos virsmo atžvilgiu. Tai gali padaryti tik kvantinis protas. Vadinasi, keturmatė erdvė nebus suvokiama, kol žmoguje nesusiaktyvins kvantinė sąmonė. O jai susiaktyvinti yra tam tikros sąlygos. Ji „gimsta“ žmogui paleidus sielos lygmenį, išėjus iš senosios realybės suvokimo lygmens ir iš senosios realybės vystymosi orbitos.
Žinutė iš subtilios erdvės
