Kodėl man Mokytojai sako, eik atostogauti? Manau todėl, kad suprasčiau, kas yra kintanti realybė. Ne vien teoriškai, bet praktiškai stebėdama savo būsenas, savo kintančias reakcijas į save ir į aplinką. Jeigu Kūrėjo kurtas realybės laukas kinta, vadinasi ir aš būdama tos realybės dalimi, kintu. Tai kas turi būti man svarbu naujoje realybėje ir ko nebereikia?
Pirmiausia, nebereikia laikytis prisirišimo prie įvaizdžio kas buvai. Dvi realybės visiškai atsiskiria ir jos kardinaliai keičia žmogaus struktūrą. Jei keičiasi visa energinė – informacinė įkrova, vadinasi tu jau esi pakitęs. Tai niekaip negali laikytis įvaizdžio kas buvai. Ir ne tik kas buvai seniai seniai, bet kas buvai labai neseniai.
Aš pati niekaip negalėjau suprasti, kaip gali išnykti iš atsiminimų tai, ką tu darei, ką pasiekei, dėl ko tavimi žmonės pasitiki ir vertina.
Žmogus dar pasitiki ir vertina, bet senoji realybė nyksta ir nebeturi kuriančiosios jėgos, palaikymo jėgos tai, kas buvai.
Kai parašiau paskutinę savo knygą „Dviejų pasaulių susiliejimas“, (o mane Mokytojai labai skubino ją parašyti), aš tarsi užbaigiau viską, kas buvo svarbu padaryti senosios realybės materijoje. Tuo laiku nesupratau, kodėl reikia taip skubėti, ogi todėl, kad vykstant transformacijai, užrašyta informacija nebeturės reikiamos įkrovos ir nepalies žmogaus. Dabar ji turi savo įkrovą ir ji yra energiškai veikianti. Su ja tarsi paleidau savo senąją asmenybę į pasaulį, o sau kuriu kitą asmenybę ir viską pradedu nuo nulio. Nors žmonės mane pažįsta, bet energiniame lygmenyje, jie manęs jau nepažįsta, jie manęs gali net neužfiksuoti, kad egzistuoju. Matys, girdės, bet nerezonuos, nereaguos į mane.
Vadinasi, aš turiu kurti save naują. Kurti per atitinkamus veiksmus, suvokiant, kad egzistuoja nauja jausminė sistema, kuri kuria kitokius santykius, kad egzistuoja kvantinė sąmonė, kuri labai keičia suvokimą apie asmenybę.
Vasaros užduotis – sukurti save. Sukurti save, kad pati galėčiau gyventi ir kad mane užfiksuotų aplinkiniai. Todėl ir sako man Mokytojai, būk atostogose. Tai reiškia, nieko neplanuok. Neturi su kuom planuoti. Dar nesi savo energinių informacinių gijų sukūrusi. O kaip tas gijas man sukurti? Sako rašyk apie kiekvieną naują pojūtį, naują mintį. Nesvarbu kur rašysi, ar į puslapį ar į fb grupes, svarbu viską rašyk. Taip kursis tavęs naujos gijos. Taip kursis naujas minčių laukas.
Aš mačiau, kaip kitiems žmonės svarbu kurti naujus santykių modelius su aplinkiniais. Ypač su vaikais. Maži vaikai ateina be emocinės sąmonės, jiems turi įsimodeliuoti naujoji jausminė sistema. Jų struktūroje nėra atminties kaip turi veikti jausminė sistema, nes neturėjo tokios patirties. Bet mes, turintys kintančią sąmonės struktūrą ir Absoliuto dovanotą jausminę sistemą, galime suvokti kaip reikia kurti naujus santykius ir to mokyti vaikus. Jie greitai viską supras. Jų protas pritaikytas kvantinės sąmonės sklaidai. Jie griečiau mąsto, greičiau analizuoja ir greičiau gali padaryti neteisingas išvadas apie tai, kokie santykiai turi būti tarp žmonių. Teisingiau, jie daro teisingas išvadas, bet iš ko jie tas išvadas daro, gali būti labai neteisingi dalykai. Jei jie mato, mūsų suaugusių žmonių nesąmoningą elgseną, jie padarys išvadą, kad tai yra norma ir taip elgsis. Juose nėra įgimtos emocinės sistemos, kur gerumas ir nuoširdumas yra savaime suprantamas. Juose nėra emocinės sąmonės, bet jie ją kuria regėdami kas ir kaip elgiasi aplinkoje. Todėl reikia patiems labai stebėti savo elgseną ir gebėti vaikui paaiškinti (ne nurodinėti), kaip tikslinga elgtis. Mažieji mūsų vunderkindai suvokia kas yra tikslinga, bet nesuvokia kas yra emocinga ir prieraišu. Todėl tenka mokytis elgtis tikslingai, kad vaikams būtų lengviau susivokti, kokia ta realybė yra ir kaip atrodo jausmai. Gavus impulsą iš aplinkos į tikslinį jausmą, tas jausmas iš karto taps gyvas jo struktūroje. Bet pirmiausia, mes vyresnieji turime suvokti, kokie yra tiksliniai jausmai, kas yra naujoji jausminė sistema.
Galite sakyti, kad tai per sudėtinga ir nerealu, bet su vaikais daug kam jau nebepavyksta susikalbėti. Ir ne dėl to, kad jie keisti, o dėl to, kad mes keisti jų atžvilgiu.