-Maksai (mano vienas naujausių subtiliųjų draugų), kaip aš laikausi?
-Negerai, pervargusi, išsekusi.
-Kodėl taip yra?
-Dėl procesų. Manai tavo kosminei sąmonei buvo patogu, kol į tave tvirtinosi Absoliuto dalis? Kai ši sąmonė tvirtinasi, visos kitos turi trauktis. Tiek reikalingos dalys, tiek nereikalingos. Absoliutas kurs savo erdvę, Jo kūrybos niekas nežinome, bet kaip ir tu, stebim aplinką ir susidariusias situacijas ir veikiam pagal tai.
Jis kurs kitokį žmogų. Tai padaryk darbus kol gali kaip žmogus, kurį pažįstam kaip Violetą. Aš, būdamas tavo sąmonės aspektas taip pat nežinau, kas tavęs laukia. Kūrėjas irgi nežino, tik Absoliutas dėlioja savo mintis ir svarsto, ką galės per tave padaryti.
Nesitikėk lengvo kelio. Tai visiškas virsmas.
Bet su nekantrumu laukiam kas bus. Labai tikiuosi, kad tau patiks visas tas naujumas.
-Ar man pabaigti rašyti knygą ?
-Veikalą? O kaip tu manai?
-Manau, jei esu atsakinga prieš Kūrėją ir turiu Jį palaikyti – tai reikia parašyti.
-Sutinku, bet..
-Kas bet?
-Rašyk gerai ir su nauja vibracija. Pirmą dalį aš padėjau rašyt, bet ne visados man pavyksta prie tavęs prieiti. Labai įsitempi arba pervargsti. Supranti, kaip viskas būtų buvę lengva, jei tu būtum jau parašiusi knygą ir atsidavusi dabarties procesams, bei mokinių darbų skaitymui.
Dabar apsikrauni nereikalingais šiuo metu darbais, bet juos padaryti reikia.
-Maksai, ar manimi Kūrėjas dar pasitiki?
-Žinoma, nesijaudink. Jis tavimi labai tiki, kitaip į tave Absoliuto spindulio nebūtų įvedęs. Kodėl išėjo Pakylėtieji ir atsiėmė pasiuntinystės spindulius? Todėl, kad žinojo Kūrėjo planą – susirinkti visas savo energijas ir užleist vietą naujai struktūrai.
Labai įdomūs procesai vyksta. Susikūrė Jungtinė Kūrėjų sąmonė, net nežinau kas iš jos gausis, tiek daug chaoso, tiek daug skirtingų pozicijų. Labai tikiuosi, kai stipriai išsiskleis Absoliuto srautas, viskas bus daug aiškiau.
-Tai tau nepatinka ta jungtinė sąmonė?
-Negaliu taip pasakyt, bet chaosas yra. Aš iš vis nesuvokiu, kaip tu tiek atlaikai?
Violeta, tavyje Absoliuto dalis, vadinasi ir aš greitai keisiuosi. Man taip pat smalsu ir neramu, kas gausis. Tavo kitos sąmonės dalys dabar didžiulėje sumaištyje. Jos keisis. Tu tik spėjai sukurti Didžiąją sąmonę, o jau jos sudedamosios dalys kinta. Juk Absoliutas jau išėmė iš tavęs psichikos sąmonę. Net nežinau kaip susiderins pojūčiai su veiksmu be psichikos. O dar kiek daug kas pasikeis tavo ir mūsų struktūroje. Džiaugiuosi, kad Pakylėtieji Valdovai atsiėmė savo srautus, jie ramiai stebės.
Aš stebiuosi, kaip tu dar iš viso gali kurti. Tiek procesų, tiek įvykių. Mano protui tai jau per daug.
-Aš ne viską suprantu, kas vyksta.
-Bet jauti. Jauti, išgyveni. Esi tame. Gal dėl to psichiką ir išėmė, kad ne viską suprastum ir neišnaudotum savo energijos, kuri taip reikalinga transformacijai.
-O tos netikslinės sąmonės tikrai įtakojo mane?
-Visados. Kitaip net neįmanoma kurti virsmo. Išlieka stipriausieji. O tu jau tokia esi. Iš visatos informacinio lauko jau išėmė žinutę, kad esi silpna ir reikalinga globos. Nebebus impulso kitiems, kad tave reikia gelbėti ar padėti. Tai labai didelė dovana iš Absoliuto. Kosminės sąmonės tavęs nebeužfiksuos savo lygmenyje. Globėjiškos sąmonės jau traukiasi. Tapsi joms neįdomi, primiršta.
Gerai, Violeta, laikykis. Kai jausiu, kad turiu, ką perduot, parašysiu. O tu rašyk, dirbk savo darbus. Žinai, kad per darbus išlaviruoji tarp visų stichijų ir išgyveni.
Labai keičiasi tavo struktūra. Laaaaaabai.
