Būsenų Išminties Valdovo išdava:
Įėjus į žmogaus pajautos sferą ir nustačius jos veikimą, supratau, kad žmonijos kolektyvinėje sąmonėje emocinė sąmonė regresuoja, o pajautiminė sąmonė veikia su trukdžiais. Tai neleidžia identifikuoti tikslinės informacijos. Žmogaus informacinis laukas ir prisirišimai prie senosios tiesos, pajautą išskleidžia dabarties ir senosios realybės subtiliojoje erdvėje.
Reikėtų nustatyti vidinės pajautos signalus į tikslinę informaciją arba į naujos subtilios erdvės poziciją, į aukštesnio dažnio poziciją. Bet, norint įaktyvinti pajautą aukštesnėje pozicijoje, svarbu keisti žmogaus mąstymą ir paraleliai išplėsti sąmonės lauką bei mąstymo lauką. Be suvokiminės sąmonės įaktyvinimo, negalime pakeisti pajautos dažnio.
Proto Išminties Valdovo išdava:
Taip, žmogus gyvena dvejose realybėse tikrąja prasme: veiksmų realybė viena, siekiamybių realybė kita. Vieni geba atpažinti, kad siekiamybių realybė neatitinka veiksmų realybės. Kiti negeba to atskirti ir sutapatina save su siekiamybių realybe, nors veiksmai byloja apie kitus faktus.
Kai nesutampa veiksmų realybė su siekiamybių realybe, nepavyksta įgalinti veikti suvokiminės sąmonės instrumentų. Mentalinė sąmonė veikia tik 3Dpasaulyje, t.y. veiksmų realybėje. Suvokiminė sąmonė dažnai nepajėgia išplėsti veiksmingumo žemiškoje ir subtilioje realybėje ir tai yra dėl veiksmų ir siekiamybių nesuderinamumo.
Kai žmogus derina savo veiksmus prie siekiamybių įgyvendinimo, tada suvokiminė sąmonė jau išskleidžia savo signalus ir paduoda žmogui tam tikrus tikslinius suvokimus apie savo galimybes ir apie subtilios erdvės gyvenimą.
Suvokiminė sąmonė neturi jokių galimybių veikti žmogaus emocinės sąmonės lygmenyje, tuo labiau aistros lygmenyje. Vadinasi, kol emocinė sąmonė žmoguje nesitransformuos į pajautiminę, signalų žmogaus protui per suvokiminę sąmonę negalėsime paduoti. Bet, kada tai bus galima, tada jau galėsime perduoti impulsus į žmogaus smegenis. Jos aktyvinsis ir išskleis impulsus, veikiančius suvokiminės sąmonės lygmenyje.
Suvokiminė sąmonė stipriau veikia subtiliojoje erdvėje nei žemiškoje. Subtiliojoje erdvėje egzistuoja daug kūrybinių idėjų, daug naujų sąvokų, daug žinių, kurias suvokus galima veikti žemiškoje aplinkoje proto pagalba.
Mano išdava: suvokiminė sąmonė subtiliojoje erdvėje veikia stipriau nei žemiškoje. Bet jai išsiskleisti reikalinga žmogaus vidinė harmonija ir pajautos sąmonės išskleistos naujo dažnio būsenos. Tos būsenos padeda suvokiminei sąmonei nukreipti žmogaus dėmesio energiją į tikslines idėjas, į tikslinius vaizdus. Svarbiausia, kad tarp žmogaus veikimo (įpročiai, kalbėsena, elgsena, vertybės, požiūris ir t.t.) ir siekiamybių būtų darna, tada suvokiminė sąmonė veikia sklandžiai.
Suvokiminė sąmonė iš subtiliosios erdvės nuskaito tikslines informacijas, kurios reikalingos žmogui, bet žmogaus protas jas negeba tiksliai interpretuoti arba priima per savo įsitikinimų, lūkesčių filtrus ir tai iš esmės pakeičia žinučių prasmę. Tai be gebėjimo neišderinti priimamos informacijos, suvokiminės sąmonės galia sumažėja.
