Procesai nuolat vyksta. Kartais ateina ramybės metas, tarsi štilius – nieko nejaučiu, nieko negirdžiu, nieko nematau. Iš pradžių tai kėlė sumaištį: gal tikrai nieko nebesugebu? Gal praradau gebėjimą bendrauti su subtiliuoju pasauliu, gal net gebėjimą mąstyti? Dabar žinau, kad tai ramybė, reikalinga tam, jog visi vidiniai pokyčiai susigulėtų ir vėliau išsiskleistų visa jėga.
Kai vėl suaktyvėja mąstymas ir pajauta, skiriu visą dėmesį žinių priėmimui. O iki tol, kai viešpatauja vidinė tyla, atsigręžiu į savo žemišką gyvenimą. Juk ir čia yra daug darbų. Sodyba didelė, jai reikia ne tik vyriškų rankų, bet ir mano dėmesio. Tuo metu galiu ilsėtis, keliauti, aplankyti draugus. Yra daug žemiškos veiklos, leidžiančios išjausti gyvenimo grožį. O kai vėl atsiskleidžia subtilioji galia, žemiškos veiklos pasitraukia į antrą planą, ir aš pasineriu į savo vidinį pasaulį. Tokiomis akimirkomis nejaučiu žemiškojo gyvenimo trūkumo. Visada paklausiu savęs, ko labiau norėčiau – koncerto, pasibuvimo su draugais ar tylios valandėlės su subtiliąja erdve. Ir jei ši erdvė man atsiveria, aš renkuosi ją.
Kūrėjas žino, kad man šeima yra svarbiausia. Jei reikėtų rinktis – ar priimti tiesas, ar pabūti su dukromis – renkuosi dukras. Matyt todėl jos ir yra tokios savarankiškos, mažai reikalaujančios mano dėmesio. Tačiau kai žinau, kad galėsiu su jomis susitikti, tuomet visas subtilusis pasaulis turi manęs palaukti. Tokios yra mano sąlygos, ir Kūrėjas jas priėmė. Ne taip jau daug tų sąlygų esu išsakiusi. Viena iš jų – leisti man turėti gerus namus, minimalius malonumus ir tinkamas sąlygas darbui. O tai, kad jis pagrindiniu mano pagalbininku paskyrė vyrą, jau yra jo dovana man. Žinoma, Kūrėjas yra išsakęs ir savo sąlygas man. Iš karto jaučiu jo šypseną, tarsi klaustų: „Na, ir kokios tos sąlygos?“ Manau, tai gebėjimas suvaldyti ego, kurti nuoširdumo pagrindu ir nesureikšminti to, ką darau.
Jis sako, kad daugumą šių sąlygų jau įgyvendinu, bet nežinau, ar noriu tai žinoti. Jau dabar šypsausi. Kodėl nenoriu žinoti? Nes tai gali skaudinti. O aš nesu labai stipri. Žinau, ko netekau, ir tai nėra lengva. Tačiau kartu žinau, kiek daug gaunu. Ir to pakanka.
