Tretinė realybė, mano manymu, apima 13D ir 14D. Jei Jungtinė Kūrėjų Sąmonė kūrė tryliktąją dimensiją, tai kaip kūrėsi keturioliktoji dimensija?
Prieš kelis metus, miego metu, jutau, kaip subtiliojoje erdvėje nuskambėjo džiaugsmas: žmogus galės suprasti 14D. Tuo metu šis skaičius atrodė labai tolimas – dar nebuvo žinių apie Didžiąją Sąmonę. Ir man pačiai iki šešiasdešimtojo gimtadienio buvo likęs beveik visas dešimtmetis. Buvo pasakyta, kad iki šešiasdešimtojo gimtadienio suprasiu, kas yra keturioliktoji dimensija. Man buvo be galo gera širdyje, žinant, kad šią dimensiją kuria man pažįstama sąmonė, kurią pavadinau Pašnekovu. Jis visada buvo draugiškai nusiteikęs mano atžvilgiu, todėl su juo visada gera bendrauti. Tačiau kai kūrėsi keturioliktoji dimensija, aš to nesupratau ir man buvo nejauku. Jaučiau, kaip tarp Būties ir Nebūties įsiterpia kažkokia erdvė. Iš pradžių maniau, kad tai kažkas netikslinga, gal net visiškai nereikalinga, tačiau širdis žinojo – viskas yra gerai. Tuo metu neturėjau žinių apie tai, kad dimensijos kuriasi, kad jos turi savitas struktūras. Taip pat nieko nežinojau apie Jungtinę Kūrėjų Sąmonę. Žinojau tik tiek, kad šioje Visatoje egzistuoja 12 dimensijų, o užvisatinėje erdvėje – dar 33D. Tai žinojau iš to, ką buvau skaičiusi apie Sanat Kumarą. Skaičiau, kad jis suvokia 33D, jose veikia ir todėl yra atsakingas už visos žmonijos – kiekvieno žmogaus – virsmą.
Stebėdama procesą, kai tarp Būties ir Nebūties įsiterpė nauja substancija, išgirdau Pašnekovą. Jis sakė, kad kuria mintį ir įeina į bendrakūrybą su savo minčių substancija. Kitą dieną vizijoje aiškiai pajutau, kaip Pašnekovas sėdi ant kėdės – atsipalaidavęs, koją ant kojos užsikėlęs. Jis kalbėjo, kad turi aiškią poziciją savo veiklos atžvilgiu, konkrečiai – mūsų atžvilgiu. Jis sieks mus pakeisti taip realiai, kad tai aiškiai matytų aplinkiniai žmonės.
Jis tuo metu buvo minusinėje materijoje, kuri yra pirminė materijos kūrimo pozicija. O kai pereis į pliusinę materiją, jis dar kartą pasirodys materijoje ir jau aktyviai veiks. Vyko ilgas, gražus procesas, kaip Pašnekovas, padedamas Budų, leido šią substanciją iš 33D iki 14D, nes tik iki šios dimensijos gali pakilti žmogaus pajauta ir suvokimas. Kuo ši dimensija skiriasi nuo kitų? Tuo, kad joje yra dalelyčių iš Nebūties.
Šioje naujų minčių realizavimo substancijoje yra tamsiosios materijos dalelių. Jos savyje neneša jokios informacijos, tačiau turi neįsivaizduojamai galingą potencialą. Vadinasi, vienoje tamsiosios materijos dalelėje gali sutilpti viskas, kas gali egzistuoti. Tamsioji materija turi būti apšviesta sąmoningu žvilgsniu – tuomet ji užsipildo visa tuo, ką to sąmoningo žvilgsnio savininkas suvokia.
Keturioliktoji dimensija tapo erdve, kurioje galėjo susitikti kosminė sąmonė su virškosmine sąmone. Iki tol nebuvau girdėjusi tokios sąvokos kaip virškosminė sąmonė. Supratau, kad ji gyvuoja Absoliuto sąmonėje, tarsi jos „gyvenamoji vieta“ būtų juodoji skylė. Galbūt tai tik mano interpretacija – gal tai ne juodoji skylė, o tamsioji materija, kuri pati iš savęs neišskleidžia jokios informacijos ir tuo panaši į Visatos juodąsias skyles.
Taip – sutrumpintai (o gal ir nelabai sutrumpintai) – perbėgau per visą sąmonės vystymosi pakopų kelią ir atėjau į akimirką, kai procesai pilna jėga vyksta į tolį. Dar nėra taip, kad galėčiau sustoti viename taške ir jį išsamiai išanalizuoti. Kol kas dar daug darbo, siekiant suprasti, kas sudaro dvylika Visatos matmenų, kaip jie kuriasi, kas juos kuria ir kas jie iš tiesų yra.
