VII pamoka.
Aukščiausias žmogaus sąmonės pasiekimas – tai žinojimas. Gyvenimas Žinojime. Tu žinai, kas yra realu, o kas – iliuzija. Kai tavo realybė pamažu tampa iliuzija, tu pakeli vibracijas ir gyveni kitoje realybėje.
Senoje realybėje tave laiko prisirišimai, įpročiai, nuoskaudos, nemokėjimas atleisti, įsiskaudinimas. Gali eiti šviesos keliu, bet jeigu žmonėms jauti nuoskaudą ir negali jiems atleisti, tai šis jausmas visad laikys žemų vibracijų lygmenyje. Ir bet kokios proto pastangos iškelti save į aukštesnį lygmenį neįmanomos.
Privalote atleisti ir tiems, kurie pagrįstai ir nepagrįstai įskaudino. Nuoskauda – tai lynas, kuris laiko jus pririštus prie žemų vibracijų. O žemose vibracijose nesuprasi visos Tiesos.
Žmogus pereinamuoju laikotarpiu labai svyruoja tarp aukštų ir žemų vibracijų pasaulio. Jam įtaką daro tiek aplinka, tiek jo asmeninio dėmesio koncentracijos stoka. Todėl žmogus nuolat svyruoja: vieną akimirką jis jaučiasi pakylėtas, kitą – puolęs. Taip jau yra. Vieną akimirką jūs tarsi apčiuopiate Gyvenimo Tiesą, o kitą jau svyruojate, abejojate arba iškraipote tą tiesą. Šis laikotarpis yra labai kenksmingas jūsų brandai. Jūs pakeliate savo vibracijas, gaunate informaciją, tam tikrą suvokimą ir vėl save nusmukdote į žemas vibracijas. Būdami žemose vibracijose mėginate tą gautą informaciją apdoroti, logiškai ją įvertinti, sudėlioti mintis.
Tačiau gyvendami žemų vibracijų lygmenyje negalite teisingai įvertinti informacijos iš aukštesnio lygmens. Tiesiog tai neįmanoma. Tuomet jūs darote klaidą – žemų vibracijų lygmenyje analizuojate tai, ką patyrėte ir išjautėte aukštų vibracijų lygmenyje. Jūs pritaikote savo logiką: analizuojate, vertinate, darote sprendimus. Bet tie sprendimai formuojami žemų vibracijų lygmenyje, ir jie negali būti teisingi. Todėl, kai jaučiatės susierzinę, pykstantys, kad kažko nesuprantate, kažkas kažko nepaaiškina, geriau nefilosofuokite, o eikite dirbti paprastų kasdienių darbų. Kai išnyks nuoskauda, pyktis, kaltinimai, vibracijos vėl kils, ir viskas taps aišku.
Vėl grįšite į žinojimą.
Jūsų gyvenimas svyruoja tam tikroje vibracijų amplitudėje. Kai jaučiate nuosmukį, nemąstykite apie didžiąsias tiesas, o tiesiog mėginkite įvertinti aplinkos teikiamą gėrį, atsipalaiduokite, atleiskite sau ir kitiems ir stenkitės pakelti savo vibracijas. Tik jas pakėlę jūs vėl įžengsite į lygmenį, kuriame daug kas aišku, kuriame atsiveria jūsų klaidų suvokimas, žinojimas, koks yra gyvenimas.
Tik protas jums nepadės išsiaiškinti, kas yra gyvenimas. Protas – tai instrumentas, kuris padeda priimti sprendimus ir gyventi.
Žinojimas – tai aukštų vibracijų lygmuo, į kurį žmogus įžengęs, tiesiog atverčia savo gyvenimo knygos puslapius ir perskaito visas savo klaidas, perskaito kitų žmonių klaidas. Be vertinimo ir apmaudo. Tai yra tiesiog žinojimas.
Žinojimas, paremtas pagarba Tiesai, tai – visiškas Tikėjimas ir Pasitikėjimas Dievu – Aukščiausia Sąmone.
Žinojime tu suvoki savo santykį su pasauliu. Žinai savo vietą tame pasaulyje. Tu pradedi matyti tai, kas realu ir tai, kas iliuzija. Du pasauliai susilieja į vieną: realusis ir iliuzija.
Kol esi žemų vibracijų lygmenyje, gyveni realiame, apčiuopiamame pasaulyje, o visa kita atrodo tik iliuzija. Kai keli vibracijas, požiūris keičiasi, suvokimas keičiasi. Tai, kas buvo labai realu tampa iliuzija. Tu matai, kaip ištirpsta realūs įvykiai, realūs žmonės. Jie lieka savo vibracijų pasaulyje ir tavajame pasaulyje nebegyvena. Nebent neišmokai atleisti, ir tie žmonės tave laiko žemame lygmenyje. Kai išmoksti atleisti, lynai nutrūksta, ir realybė keičiasi.
Tu matai kitas vertybes, matai kitokią realybę ir stengiesi toje realybėje įsitvirtinti. O tai reiškia, kad subręsti reikia taip, kad nebūtų nuosmukių ir pakilimų, kad aplinka neveiktų tavęs ir nepririštų emociniais lynais prie žemų vibracijų pasaulio. Atleisk pasauliui, atleisk sau, išsilaisvink iš savo prisirišimų, nuoskaudų. Išlaisvink save. Tik tada įmanoma žengti aukštų vibracijų erdve, kurioje formuojasi kita realybė, ir toje realybėje gali gyventi nepakenkdamas savo žemiškajai egzistencijai.
