Kas padeda kurti bendrystę su subtiliuoju pasauliu?
- Susitelkimas, stabilumas. Pirmiausia įėjus į emocinį/jausminį stabilumą yra lengviau išjausti, mažiau trukdo netikslinės mintys, rimsta „triukšmas galvoje“. Tam naudojome technikas kaip: susitelkimas į savo centrą/ašį, kvėpavimo praktikos, meditacija, vidinės tylos klausymas, panirimas į ramybės būseną, atsivėrimo manifestacijos ir kita.
- Tikėjimas ir pasitikėjimas. Pasirinkę tikėti, kad bendrystė su subtiliuoju pasauliu yra reali net tada, kai tikrai daug kas atrodo neaišku, nesuprantama, nepažįstama, atveriame galimybę gauti įrodymus. Netikint tokios galimybės tiesiog nėra, nes nėra durų, pro kurias įrodymai galėtų ateiti. Tikėjimas, jog informacija iš subtilios erdvės reikalinga ne tik man, bet ir kitų žmonių gerovei, augimui, suteikia drąsos ir prasmingumo, kas stiprina pasitikėjimą savimi ir norą atsiverti, veikti.
- Lengvumas, atsipalaidavimas, humoras. Pajutome, kad be lengvumo ir atsipalaidavimo energijoms daug sunkiau prasiskverbti iki mūsų, o lengvumas atvirkščiai – įgalina natūralią energijų tėkmę, aiškesnį suvokimą ar pajautimus, lengviau fiksuoti gaunamą informaciją. Humoras labai išlengvina erdvę, greitai pakelia vibracijas, sumažina įtampą. Pastebėjome, kad subtilus pasaulis labai mėgsta pajuokauti.
- Tyrumas. Jokių lūkesčių, jokių manipuliacijų, jokio susireikšminimo ar nusivertinimo. Tai skaidrumas, nuogumas prieš save, kitus ir Kūrėją. Tai buvimas čia ir dabar taip, kaip būnasi, priimant tiek save, tiek kitus, tiek visa kas aplink, kas vyksta.
- Buvimas neutralume. Tai tarsi buvimas neutraliu stebėtoju procesuose, situacijose, išjaučiant, priimant viską, kas vyksta, be vertinimo. Neutralumas, visų vykstančių procesų nesureikšminimas padeda geriau pastebėti, aiškiau matyti, fiksuoti ir tuo pačiu išsilaikyti tyrume.
- Kintamumo priėmimas. Priimant visa, kas yra, neišeikvojama energija pasipriešinimui, kovai, o atsiveriama pažinimui, tuomet ir subtilus pasaulis turi daugiau galimybių tą naujumą mūsų dienoje išskleisti, netikėtai, neįprastai, naujai.
- Pokyčio fiksavimas. Kuo dažniau užfiksuojame pokytį savyje, aplinkoje, situacijose, tuo lengviau protas ima patikėti tuo ką mato ir nustoja priešintis. Taip stipriname savo tikėjimą subtilaus pasaulio buvimu, veikimu. Kuo stipresnis tikėjimas, tuo plačiau atvertos durys subtiliam pasauliui veikti mūsų gyvenime.
- Buvimas gamtoje. Būdamas gamtoje žmogus dažniausiai atsipalaiduoja, „nusinulina“, įsikrauna energijos, išjaučia grožį, atitrūksta nuo kasdienių minčių, pasijaučia gamtos dalimi, vienio dalimi ir taip pakelia savo energijų dažnį, kas padeda subtiliam pasauliui lengviau perduoti informaciją.
- Dėkingumas. Dėkingumas yra pripažinimas, priėmimas, atgalinis ryšys, vertės suteikimas kitam, pagarbos ženklas. Dėkodami Kūrėjui, subtiliam pasauliui, aplinkiniams, gyvenimui, mes jiems atsiveriame, juos pripažįstame ir susijungiame bendrystei.
- Dalinimasis patirtimis, lygiavertiškumas. Kiek daug kartų gebėjome padėti vieni kitiems vien todėl, kad išsilaikydami lygiavertiškume dalinomės savo patirtimis ir išgyvenimais! Visi, net ir būdami ganėtinai skirtingi, unikalūs, einame per panašius patyrimus. Kai žinai, kad ne vienas, lengviau. Kai išgirsti kaip pavyko kitam, bandai ir įgauni pokyčio pagreitį. Kai kažkas pasako, kad jam nepavyko, o tu jau tai įveikei, imi dalintis ir pats įveiki kitą savo baimę, pavyzdžiui kalbėti viešai. Bendrumas labai augina pasitikėjimą tiek savimi, tiek bendruomene, tiek bendryste su subtiliuoju pasauliu, nes girdėdamas kitą pasitvirtini pats. Prieš Kūrėją mes visi lygūs, visi tiek pat vertingi, todėl priimdami kitus tokie, kokie jie yra, veikdami lygiavertiškume išgyvenome darnos, bendrystės pajautimą ir tai leido kiekvienam lengviau atsiverti ir veikti.
- Disciplina, atkaklumas, tikslingumas. Atsimenate patarlę: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Norint bendrystės su subtiliuoju pasauliu, reikia tą bendrystę kurti nuolat. Čia kaip kuriant bet kokius santykius – kiek įdėsime, tiek turėsime. Ne visada patogu, ne visada norisi, bet verta, nes kai patiri, supranti, kiek daug galimybių atsiveria, koks įdomus tampa gyvenimas! Kai tik suvokiamas veiksmo, situacijos tikslingumas ir pokyčio kryptis, tuomet pati situacija kinta, jos energetika kinta, auga to, ką darome prasmingumas.
- Darymas iš impulso, neatidėliojant. Kai veikiame, dedame žingsnį, gauname naujos energijos ir informacijos sekančiam žingsniui. Duodama veiksmui, o ne norėjimui ar žodiniam ketinimui. Jei neveikiame, nėra dėl ko bendradarbiauti su mumis, nes mes nekuriame, o pasyviai tūnome, švaistome duotą energiją. Baisu? Štai ir pirmas veiksmas – peržengti baimę, rezultatą paliekant subtiliam pasauliui, jis žinos kaip padaryti per mus, jei tik veiksime tikslingai ir iš karto. Tiems, kam labai norėjosi priešintis veikimui, padėjo mažų žingsnelių sistema, inkarų formavimas, kuomet fiksuojami jau atpažįstami ženklai, o maža pergalė prieš save duoda sekantį impulsą veikimui.
- Sinchroniškumų pastebėjimas. Subtilus pasaulis mus kalbina labai įvairiai, tik ne visada į tai atkreipiame dėmesį. Atsitiktinumų nebūna. Pastebint sutapimus, sinchroniškus įvykius, net vienodus skaičius laikrodyje (23:23; 12:21 ir pan.) suaktyvėja mūsų dėmesys ir per jį subtilus pasaulis gali lengviau perduoti informaciją, užuominas, nukreipti mus vienokiems ar kitokiems veiksmams, parodo kokį pokytį įnešti į situacijas per savo vidinę būseną ir veiksmą.
- Susilėtinimas. Susilėtinimas, pauzės atveria erdvę lengviau priimti ir pastebėti subtilaus pasaulio kalbinimą ir veikimą. Kuomet fiksuojame buvimą momente, susistabdome nuo inercijos, daugiau ir giliau galime išjausti, regime daugiau detalių, kurios apsijungdamos į visumą duoda atsakymus, suvokimus, situacijų pamatymą iš aukščiau.
- Smalsumas ir klausimų kėlimas. Kuomet yra noras suvokti, išsiaiškinti, kuomet keliame tikslingus klausimus, subtilus pasaulis ieško įvairiausių būdų kaip atsakyti, kad suprastume. Jei ir ne iš karto, ne tiesiogiai, atsakymas vis tiek ateina, kiek vėliau, per kitus žmones ar situacijas. Pastebėjome, kad į vienus klausimus atsakymus gauname labai greitai, o į kitus net ir po kelių ar keliolikos metų, bet visada gauname.
- Gautos informacijos fiksavimas, apjungimas ir įmaterinimas – pasitikrinimas, pritaikymas realiame gyvenime. Fiksuoti informaciją geriausia yra užsirašant, nes kartais gali būti neaiški žinutė, kuri po kažkiek laiko ir/ar gavus papildomos informacijos tampa labai aiški. Nepasižymėjus – užsimiršta, pasimeta ir praranda galimybę būti panaudota. Kuomet gautą informaciją pritaikome realiame gyvenime, subtilus pasaulis per mus gali patirti, įnešti naujumo, kurti ir todėl yra linkęs dar labiau bendradarbiauti.
- išsilaikymas kuo aukštesnėse vibracijose, savistaba. Tam tinka visi jums žinomi būdai: meditacijos, maldos, šaukiniai, kvėpavimo pratimai, atitinkamų knygų, laiškų skaitymas, bendravimas su bendraminčiais, buvimas gamtoje, pakylėjančios muzikos klausymas, grožėjimasis menu ir visa kita, kas jus įkvepia ir kelia dvasią. Savistaba, gebėjimas prisiminti ką paklausiau, kokius atsakymus, ženklus gavau padeda pamatyti platesnį vaizdą, sisteminti informaciją. Savistaba padeda išsilaikyti tyrume, džiugesyje, lengvume, analizuoti ir formuoti veiksmų kryptį.
- Visatos, gyvenimo dėsnių išjautimas, pastabumas, suvokimas. Kuomet suvokiame kaip kas veikia, lengviau įsitraukti, bendradarbiauti ir kurti tikslingai. Pastebėjome, kad frazė „kaip danguje taip ir “žemėje“ yra labai sufleruojanti. Kai neaišku kaip veikia subtilus pasaulis, nagrinėjame kaip tai vyksta gamtoje, jos procesuose ir pastebėjome, kad daug yra panašumų, o juos išanalizavus lengviau tampa suvokti ir bendradarbiavimą su subtiliaisiais.
