10.09. atėjo žinutė, kad turiu apsispręsti būti šio laikmečio tiesų kalbėtoja. O tiesos, kaip gijos, įeis į kitų žmonių gyvenimus. Ir jie skleis pažangą.
10.10 echoimai nuleido į kupolą knygą. Atsivėrusi skaityti supratau, kad tai ne info. Tai žodžiai, kurie tampa realybe. Pirmieji žodžiai – Meilė. Taika. Tie žodžiai susieti su asmenybe, o ne su visuomenine situacija. Meilė ir Taika nusako būseną, kai save priimi tokį, koks esi.
Knyga turi 1000 lapų, tai yra 2000 puslapių. Viename puslapyje yra po 50 žodžių. Viso 100 000 žodžių, kurie turi tapti realybe.
P.S. Maniau, kad tie žodžiai svarbūs žmonijai, bet jie svarbūs man. Nes kitoje dienoje esu pasirašiusi: pavasario emocijos, kurios persipina su mano ego, su nuoskaudomis, su kova, pasipriešinimu, nepadeda išsiskleisti Meilei ir Taikai.
10.11 Vidinė būsena liūdna, net pikta. Tai išsikėliau klausimą, kas vyksta? Pajaučiau, kad liūdesys yra kažkur aukščiau manęs, tarsi ne aš pati liūdėčiau, o kažkas aukščiau. Apsidairiusi suvokiau, kad jis sklinda iš mano beribės sąmonės. Iš kosminės sąmonės beribių patirčių lauko atėjo šviesos diodas, kurio dėka vyksta mano sąmonės kanalo transformacija ir prasideda naujos sąmonės kūryba bei naujo realybės lauko kūrimas. Nauji dalykai, tai ko liūdi ta sąmonė? Ji žino, kad turi dar kartą patikėti Kūrėju, kuris ją įskaudino. Kai Kūrėjas kūrė savo Visatą, jis padavė impulsus į beribes erdves, kad kosminės sąmonės jungtųsi į bendrakūrybą. Manoji kosminė sąmonė atsiliepė, atėjo į kūrybą, kurioje buvo numatyta meilės ir išminties sklaida. Bet žemiškame gyvenime patyrė daug negatyvumo ir skausmo.
Kai Kūrėjas vėl kviečia jungtis į kūrybą, dėl traukos dėsnio, beribė sąmonė ateina į žmogų. Traukos dėsnis suveikė, bet kūrybai reikia laisvos valios, o dėl neigiamų patirčių beribė sąmonė liūdi. (Kad ir apie kokią sąmonę kalbėtume, visados yra dvi sudedamosios dalys: vidinis sąmonės kanalas, kuriame yra gebėjimai ir lengvas vidinis ryšys su kitomis sąmonėmis, ir išorinės sąmonės sfera – galimybių laukas. Beribė sąmonė yra mano kosminės sąmonės išorinis patirčių laukas).
Matau, kaip beribė sąmonė liūdi ir nežino, ar gali pasitikėti Kūrėju. Tuo tarpu Kūrėjas nieko negali pažadėti, negali įtikinėti, kad viskas bus gerai, nes buvo blogai, ir nežino, ar viskas dabar bus gerai. Bet Jis prašo įsilieti į kūrybą, kurioje kartu su Absoliutu bus galima sukurti realybę be neigiamumo. Kūrėjas suvokia, kad šiai kūrybai jam reikia pagalbos, todėl jis tiesiog kreipiasi į beribę sąmonę ir Absoliutą pagalbos. Buvo įdomu stebėti, kaip mano sąmonės dalis yra visiškame nežinojime, ką daryti. Ji nebenori patirti tokios skausmingos kūrybos, ji nebegali pasitikėti Kūrėju, nors jis atsitraukęs tyli ir stebi, koks bus sąmonės pasirinkimas. Jis nieko nežada, niekuo nemotyvuoja, tik laukia. Beribė sąmonė kreipėsi į Absoliutą: ką daryt? Ar įmanoma dar kartą patikėt Kūrėju ir eit į bendrakūrybą. O Absoliutas atsakė labai paprastai: bet aš juk čia, šioje kūryboje. Vadinasi, aš pasitikiu.
Ir apsijungė trys sąmonės bendrakūrybai: kosminė sąmonė (beribė sąmonė), Kūrėjas ir Absoliutas. Jie sukūrė naują sąmonę – Didžiąją sąmonę, kaip naują įrankį žmogui. Visos šios sąmonės, kartu su žmogumi, turi veikti darniai. Kiekvienas šioje kūryboje įneša savo indėlį ir gauna savo galimybę patirti.
Absoliutas šiuo metu suteikia jausmą ir mintį;
Kūrėjas – kvantinės sąmonės galimybes;
O Beribės sąmonės sfera apibrėžia, kas yra mūsų viduje. O viduje yra suaktyvintos 7 monados. Kaip suprantu, kosminė sąmonė į bendrakūrybą įneša savo patirtis iš septynių skirtingų mūsų Visatos pasaulių. Todėl susikuria galingo potencialo jėga, daugybės patirčių istorija, kuri į mūsų sąmonės vidinį kanalą įeina per šviesos diodą ir keičia mūsų gebėjimų ir galimybių sferas.
Senąjį sąmonės kanalą ir realybę veikė viena monada, kurią suformavo Kūrėjas. Tai reikia suprasti, kiek daug įvairovės įsineša beribės sąmonės dėka ir kaip stipriai ji pakeitė mūsų monadą.
Po šios vizijos širdyje pasidarė lengva, dingo liūdesys ir vidinis skausmas. Kai kada, kai apnyksta liūdesys ar nerimas, tenka pasidairyti ne tik kasdienėje aplinkoje, iš kur tai galėtų kilti, ne savo emocijose ir praeities patirtyse, bet pasidairyti ir po savo vidinį sąmonės kanalą ir susižiūrėti, kaip laikosi kitos mano sąmonės dalys.
10.12 elohimas Alfa įdiegė į mus 8D, nes ta erdvė neįdiegta prigimtinėje struktūroje. Vidiniame sąmonės kanale galima keliauti po tam tikrus sąmonės lygius ir pažinti sąmonės aspektą, tarkime, 8 čakroje, bet realybėje išskleisti dimensijas yra labai sudėtinga. Dimensija priklauso nuo suaktyvinto sąmonės lygmens ir nuo gebėjimo gyventi tam tikro dažnio gyvenimą. Dažiausiai mums, žmonėms, pritrūksta savitvardos, pastabumo, naujos elgsenos įgūdžių, kad save užfiksuotume aukštesnio dažnio realybėje, tad mums į pagalbą ateidavo Pakylėtieji Valdovai, arkangelai ir kiti Dvasios Mokytojai. Kai išsiskleidžia aukštesnio dažnio dimensija, į tą erdvę lengviau ateina aukštesnio sąmoningumo Mokytojai. Ir bent trumpomis ramybės ir susikaupimo akimirkomis jau būna įmanoma su jais susitikti, juos pajusti. Senajame sąmonės kanale žmogus gali patirti septynias dimensijas, ir yra galimybė susikurti kasdienybę iki septintos dimensijos. O aštuntoji dimensija, kaip realybė, šiame kanale neegzistavo. Sulaukti, kol žmogus pats savo pastangomis ją išskleis, manau, net neįmanoma. Todėl dimensijas išskleidžia elohimai, nes jie kartu su Kūrėju kuria materiją. Šio proceso metu labai pykino, svaigo galva, didelis energinio dažnio neatitikimas tarp mano fizinio kūno, mano emocijų, minčių ir naujosios dimensijos.
Atėjo mintis, ko turi atsisakyti žmogus, užfiksuodamas save aukštesnėje dimensijoje:
4 D – negatyvumo;
5 D – globos ir aukojimosi;
6 D – strategavimo;
7 D – abejonių.
8 D sutampa su Didžiosios sąmonės sfera, kurioje gyvuoja Kūrėjo kvantinė sąmonė ir Absoliuto naujieji įrankiai.
