Paskutinė pamoka
XIV
Branda prasideda aklavietėje. Kai nustoji suprasti, kaip vystosi žmogus ir Žemė, kai imi nebesuvokti visos beribės erdvės – prasideda branda. Dėmesys susitelkia į nežinomybę. Į tai, ko nesupranti, neapčiuopi, bet žinai, kad egzistuoja. Kyla klausimas, kaip tai suvokti, kaip peržengti suvokimo ribą, kaip pereiti iš nežinomybės į apčiuopiamą realybę?
Atsakymas vienas – susitelkti į tylą. Ne į būseną, kai nėra minčių ir jausmų, o į tylą, kuri sklinda giliai iš vidaus. Toje tyloje atsiranda realiojo pasaulio atgarsiai. Pasaulio, kuris egzistuoja, bet tu jo neišjauti. Realusis pasaulis buvo, yra ir bus. Jis – tai amžinybė, tai nuolatinis procesas, kuris sukasi ratu, kyla spirale, eina paralelinėmis linijomis, kertasi, persipina, atsiriša ir vėl susijungia. Nustatyti šio realaus pasaulio formos, pasitelkus žemiškąjį protą, neįmanoma, bet tas pasaulis egzistuoja. Šiandien svarbiausia tai suvokti ir priimti kaip tiesą – realus, amžinasis gyvenimas buvo, yra ir bus. Jis nesikeičia nuo žmogaus požiūrio į jį. Jis egzistuoja, o žmogus galės jį suvokti tik tiek, kiek leis sau suvokti. Kiek leis suvokti jo žemiškoji struktūra, jo smegenų veikla. Nepamirškite, kad jūsų smegenys funkcionuoja vos 10 % pajėgumu, vadinasi, turite potencialą daug daugiau suvokti ir padaryti, nei darote iki šiol.
Žmogus, kaip fizinė struktūra, turi galimybę suvokti realųjį pasaulį visu 100 % pajėgumu. Jūs turite, kur skleistis, vadinasi, turite ir galimybių suvokti tą realųjį pasaulį vis geriau. Bet jis nematomas akimis, jis matomas tik baltame lape. Kai regėjimas persikelia iš vienos pozicijos į kitą, kai dėmesys sufokusuojamas į vidinę tylą, į baltą lapą, kuriame neišryškinta tiesa. Ją išryškinti galima tik įgavus patirtį. O kaip suvokti tiesą, kai neturi patirties apčiuopti, suvokti, pajusti realaus pasaulio? Bet esmė ta, kad siela turi tą patirtį. Siela žino, kokia hierarchija egzistuoja kitame pasaulyje, ji žino savo vaidmenį, žino daugybė dalykų, kurių protas neįstengia suprasti, bet labai to nori. Tai kaip prakalbinti sielą, kad ji pasakytų tai, ką nori išgirsti? Bet gal tau ir nereikia žinoti, gal pirma reikia suprasti tai, kas tau jau pateikiama kasdien, per paprastus įvykius tavo gyvenime? Kodėl sieki daugiau, nei to reikia? Mokytojai geriau suvokia, kokia žmogaus žemiškoji patirtis ir kokį jis turi kūrybos potencialą. Ir jeigu jie neduoda tam tikrų žinojimų, jų ir nereikia. Tu tik manai, kad jų reikia. Visata galbūt turi kitų planų, ji duoda tai, ko reikia, bet tu nuolat ignoruoji tai, nuvertini, atmeti. Kiekviena tiesa ateina savo laiku, kodėl manai, kad tau reikia žinoti daugiau? Kodėl nori žinoti tiesą, kurios dabar nesi pajėgus suprasti? Kam reikia susikurti neteisingus pradmenis, kurie vėliau blokuos suvokimą? Kodėl trukdote sau vystytis? Čia ir dabar turite visas galimybes tobulėti. Šalia jūsų yra visos knygos, kurias būtina perskaityti, visi žmonės, kurie gali duoti visas jums reikalingas pamokas. Kodėl siekiate to, kas nežinia ar reikalinga jūsų brandai, kodėl nuvertinate Mokytojų gebėjimus su jumis dirbti?
Prisiminkite, šalia jūsų visada yra tai, kas reikalinga tą akimirką. Išnaudokite tai, atsipalaiduokite ir stebėkite, kaip Mokytojai pamažu jums atveria suvokimą, kas yra baltame lape.
Pamoka: šalia jūsų visada yra tai, kas jums reikalinga tą akimirką ir Mokytojai visada duos žinių tiek, kiek tą akimirką esate pajėgūs suvokti.
