Pratęsiu pasidalijimą apie vykusius procesus, kad būtų galima perprasti, kodėl tiesa susikūrė tokia, o ne kitokia.
11.20 „Būties kūrybos“ pamokos metu pamačiau „sprogimą“. Tarsi šviesos kamuolys sprogo ir išsiskaidė. Suvokiau, kad išsiskaidė Maitrėjos žemesnioji sąmonė, o kadangi Viešpats Maitrėja sudarė manęs 80% (taip jis rašė laiškuose), tai kaip ir aš išsiskaidžiau. Net internetas nutrūko, ir nebegalėjau pabaigti pamokos. Buvo sunkoka, tai paprašiau kolegės pagalbos. Jai perdavė žinutę, kad Violetos nebėra. Tos, kurią visi pažinojo, nebėra. Tas procesas turėjo vykti po dviejų metų, bet išlaikiau išbandymą. Įdėjau PASTANGŲ. Tas sprogimas nuvilnijo per Visatą ir kitas visatas. 12 Visatų Kūrėjų leido tam vykti. Man reiks pažinti naujus mąstymo, susitelkimo instrumentus. Susifokusuosiu į ateities žmogų.
12.03 atrodė, kad fiziškai išsiskaidžiau. Teisingiau, ne išsiskaidžiau, o išdraskė. Atrodė, kad rankos, kojos, galva, jausmai atskirai po laukus lakstė. Tai buvo košmaras. Net ne su psichika blogai, bet visame kame: kūne, pojūčiuose. Atrodė, kad nebeįmanoma savęs surinkti, niekas nebevaldoma. Tai buvo žiauriausios 10 min. mano gyvenime. Gerai, kad šalia buvo komanda, buvo neįtikėtinai blogai. Supratau, kad atsijungė senojo kanalo prigimtinė energija, išnyko impulsas, sunyko ir pirminė gyvybė. Sunyko viskas, kas buvo kurta kaip žmogaus–sielos. Lieka tik Kūrėjo išgrynintos energijos, Jo galia ir kvantinė sąmonė su savo aspektais. Liko antroji gyvybė, kuri kažkaip turėjo sufokusuoti fizinį kūną. Eteriniame plane jis buvo visiškai išsidraskęs, tai eterinio kūno dalis jaučiau kaip lakstančias po laukus. Jei nebūtų greit susifokusavęs naujas subtilusis kūnas, gal būtų pažeidimų ir fiziniame plane. Bet procesai, kad ir kokie skausmingi ir sunkūs būtų, visados baigiasi laimingai.
