Didžioji sąmonė skleidėsi, tvirtėjo ir kito. Ji kito dėl naujų sąlygų. Kito tuomet, kai į bendrakūrybą įsijungė dvylikos Visatų Kūrėjai, prisijungę prie bendros kūrybos su mūsų Kūrėju. Taip į mane ir mano bendraminčius atėjo tretinės realybės kodai, sudarę sąlygas patirti užvisatines erdves. Prasidėjo procesai, į kuriuos įsijungė ir Išminties Valdovai. Išminties Valdovai atėjo perdengti mūsų informacinio lauko, nes jis vėl pakito.
Kai kosminė sąmonė susijungė su virškosmine sąmone, buvo išdeginta visa kosminių sąmonių kaupta informacija. Tuomet 8D ir 9D užsipildė vien Kūrėjo šviesa. Ši šviesa vėliau persidengė tam tikra forma, tam tikromis energijomis, kurias palaiko Išminties Valdovai. Dar prieš tai, Kūrėjo sąmonės duotybių – Valios, Disciplinos ir Tikėjimo Tiesa – dėka, į žmogaus vidinį sąmonės kanalą įėjo Suvereni Išminties sąmonė. Ši sąmonė apjungia visų dvylikos Kūrėjų išmintį. Ji įėjo į tuos žmones, kurie savo gyvenime jau yra įvaldę valios poziciją, kai žmogaus valia visiškai sutampa su Kūrėjo valia, kai žmogus per kryptingą darbą išlaiko veiksmų discipliną, patvirtintą laike, ir kai Tikėjimas Tiesa yra nepalaužiamas – kai visas žmogaus gyvenimas liudija, kad jis ne tik tiki tiesa, bet ja ir gyvena.
Taip Suvereni Išminties sąmonė įėjo į kosminę sąmonę ir per ją išsiskleidė Didžiojoje sąmonėje 11D. Kodėl 11D? Todėl, kad būtent nuo šios dimensijos visiškai atsiskiriama nuo pirminės realybės ir gyvenama antrinėje realybėje, kuri jau yra prasiplėtusi tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu. Neįmanoma sutalpinti didžiulės galios ir apimties jėgos mažame inde.
Šioje dimensijoje išsiskleidžia Perspektyvos. Perspektyvos apima milijonus gebėjimų, skirtų žmogui, bet sukurtų dvylikos Kūrėjų. Protu man buvo sunku patikėti tokia įvairove, tačiau suvokusi, kaip mažai mes iš tiesų žinome apie Visatą ir Visatas, supratau, kad esame tarsi ledkalnio viršūnėje – savo materijoje matome tik labai mažą galimybių dalį, kuri daugumai žmonių atrodo panaši. Todėl ir susidaro įspūdis, kad kitaip būti negali.
Tačiau išsiskleidus Kūrėjo elohimiškajai sąmonei, suaktyvėja momentinio virsmo galimybė. Žmogui nebereikia mokytis daugybę metų, kad kažką įvaldytų – gebėjimai gali realizuotis greitai, verslas gali sparčiai plėstis. Tai matome ir šiandien, pavyzdžiui, technologijų srityje, kur kai kurie verslai auga neįtikėtinais tempais. Taip pat gali išsiskleisti ir kiti talentai, kurie slypi žmoguje, bet jis net neįtarė juos turįs ir nesiėmė jokių žingsnių patikrinti, ar jie veikia.
Čia svarbu prisiminti kvantinę teoriją: ne sutelki dėmesio – nieko nėra. Sutelki – atsiranda. Pradedi veikti ir supranti – veikia ar neveikia, turi gebėjimą ar ne. Jei nesiimi jokio žingsnio, nėra jokios prielaidos, kad kas nors suveiks, nes niekas tiesiog neegzistuoja. Ne sutelki dėmesio – neegzistuoja. Sutelki – egzistuoja.
Tarkime, turi verslą ar kitokią savo išraišką, viskas klostosi gerai, tačiau pradedi atsipalaiduoti, nebepalaikai dėmesio – ir sėkmė pamažu ima nykti. Naujos realybės verslas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus meilės savo darbui ir nuo dėmesio sutelkimo. Savaime niekas nevyks. Galima daug fiziškai nedirbti, bet nuolat stebėti, kaip juda energijos, kur jos stringa, kur teka laisvai – tai būtina. Jei turi kelis projektus ir nebeturi jėgų ar laiko visiems skirti dėmesio, pradės nykti tie, kuriems skiri mažiausiai dėmesio, net jei iš pirmo žvilgsnio nebus jokių akivaizdžių fizinių priežasčių nesėkmei.
