GAUTAMA BUDA

Kaip Mes kuriame naują Būtį? (1)

Mes kuriame naują būtį. Akcentuoju žodį „mes“. Ne tu, ne aš, o Mes. Mes, būdami materijoje ir ne materijoje, formuojame daugiamatiškumą ir kuriame pagrindus naujai realybei. Mes esame tie, kam svarbi ši kūryba. Šiuo atveju – Kūrėjams. Mes esame principai, dėsniai, tiesos, įstatymai, patyrimai, kūryba, išjautimai, formos. Visa tai – Mes. Mes egzistuojame, mes kuriame santykių kombinacijas, persipiname, darome didesnį ar mažesnį poveikį vienas kitam. Kartu kuriame viską, kas tikslinga visumos atžvilgiu. Visata kuriama ne vien dėl žmogaus. Ji kuriame tam, kad Mes visi galėtume save patirti. Aš, kaip dėsnis, galiu patirti savo veiksmo galią. Aš, kaip principas, galiu nurodyti daugybę pasirinkimo krypčių. Aš, kaip tiesa, galiu patirti, kiek esu reikalinga toje bendroje kūryboje. Aš, kaip materija, įgalinu patyrimą formoje.

Mes kiekvienas esame gyva sąmonė. (Gyva sąmonė – tai sąmonė, turinti gyvybės kodus ir įgalinanti idėją realizuotis). Mes kiekvienas siekiame patirti ir kurti. Mes kiekvienas siekiame ieškoti darnos ir bendros kūrybos. Mes pasirenkame, kurioje erdvėje kurti ir ką išskleisti, išreikšti. Tarkime, aš, principas, turiu daugybę idėjų. Jeigu matau erdvę ir laiką, kurioje gali išsiskleisti koks nors mano aspektas, susitelkiu į tą erdvę, į tą laiką ir egzistuoju. O tu prisijungi prie šios erdvės su siekiu patirti mano principą. Mes abu kuriame. Bet kuris principas ar dėsnis, tiesa, filosofinė mintis įsilieja į bendrą kūrybą, jeigu mano, kad jiems tai tikslinga patirti toje erdvėje ir tame laike. Jie pateikia savo pasiūlymus, savo galimybes ir tuomet ieškoma susitarimo, kur ir kaip tai geriausia patirti, kurioje daugiamatiškumo pozicijoje geriausia atsiskleisti. Ar toje, kurioje formuojasi materiali realybė, ar jausminėje sferoje, o gal mąstymo ar kitokio naujo patyrimo sferoje. Renkamos pozicijos, nuostatos, kurios geriausiai derėtų tarpusavyje. Ne kas nors iš aplinkos rankioja ir dėlioja dėsnius bei principus, bet dėsniai, principai ir daugybė kitų gyvų sąmonių, kurios siekia tame erdvės ir laiko taške bendrai kurti, susiburia ir diskutuoja, svarsto, ieško geriausio tarpusavio ryšio varianto. Siekiama suderinamumo, ieškoma pačių geriausių sąlyčio taškų bendrystei, kad nauja jėga, nauja kūryba galėtų pasitarnauti visiems. Kūryba vyksta begaliniame daugiamatiškume. Jeigu vienoje pozicijoje neįmanoma atsiskleisti, visada galima rasti kitą.

Naujos realybės erdvėje visi kuriantys dėsniai ir principai tiesiog stebės, kuriam laikas tapti aktyviam ar atsitraukti ir užleisti vietą kitam, kad būtų pasiektas pats geriausias bendros kūrybos rezultatas. Visą šią kūrybą materijoje patiria žmogus. Dėsnis gali patirti save ir ne per žmogų, o visai kituose kūrybiniuose lygmenyse, kūrybinėse pozicijose. Bet viena iš tų daugybės pozicijų yra ir galimybė sukurti materiją bei žmogų. Kiekvienas dėsnis, pasirinkęs patirtį tankioje materijoje, savo dalelę įneša ir į žmogų.

Sakyti, kad visa kūryba vyksta žmogaus labui būtų neteisinga. Ji vyksta ir dėl kuriančiųjų, gyvų sąmonių, iš kurių sudarytas žmogus. O kas gi yra žmogus? Jis yra tas, kuris sprendžia, kada materialioje erdvėje suaktyvinti vienokią ar kitokią energiją, vienokią ar kitokią sąmonę. Žmogus yra savo mažo pasaulio Kūrėjas. Atspindys viso to didžiulio proceso, kuris vyksta ne materijoje. Visatoje viskas vyksta sinchroniškai. Gyvos sąmonės, kurios tam tikru metu dominuoja visatoje, dominuoja ir žmoguje. Ta pati gyva sąmonė veikia ir beribėje kosminėje erdvėje, ir mažoje erdvėje – žmogaus realybėje. Kadangi šiandien esi žmogus, apsisprendęs gyventi naujoje realybėje, vadinasi, jau esi pasiruošęs priimti visas gyvas kuriančiąsias sąmones. Išsilaisvinęs iš senosios energinės struktūros, priimsi tai, kas jau pulsuoja naujoje visatinėje realybėje.

Kiti įrašai

keyboard_arrow_up