GAUTAMA BUDA

Gautama Buda: sąmonė geba save auginti

Prisilieskime prie vidinio pasaulio. Pasaulio, kuris skleidžiasi daugiamatiškume, atveriančiame galimybę suvokti tiek visatos energinę sandarą, tiek žmogaus egzistencijos prasmę. Būtų galima kalbėti apie žmogaus gebėjimą keliauti laiku ir erdvėmis, tačiau šį kartą noriu, kad pajustumėte neaprėpiamas vidinio pasaulio platybes, kad išjaustumėte, suprastumėte šio pasaulio daugiamatiškumą.

Apie žemišką, materialųjį pasaulį žinote išties daug, o vidinis pasaulis vis dar pilnas paslapčių. Noriu jums atverti jas, noriu, kad išjaustumėte tam tikras tiesas. Per šį vidinį pajautimą suprasite, iš ko susideda visata, kodėl ji egzistuoja, kokia jos paskirtis, kaip žmogus įsilieja į visatą. Žmogus kaip sąmonė yra visatos dalis, todėl jis turi beribes galimybes ją pažinti. Žmogaus sąmonė egzistuoja daug platesnėse sferose,  nei gali atrodyti. Žmogaus sąmonė apima daugybę visatos dimensijų. Ji geba save auginti. Geba kurti savo materinius kūnus.

 

Tarsi maža sėklelė ji užgimė kitos sąmonės mintyje, sąmonės, kuri įvaldė gyvybės jėgą. Iš pradžių ši sėklelė augo sąmonės, kuri ją pagimdė, globoje ir priežiūroje. Užaugusi sėklelė gali daugintis iš savęs tiek, kiek turi suvokimo, kiek turi kūrybinės ir gyvybinės energijos. Ji gali turėti net kelis įsikūnijimus tiek viename pasaulyje, tiek keliuose skirtinguose. Gali egzistuoti tiek vienoje visatoje, tiek skirtingose visatose. Tai priklauso nuo sąmonės siekio sąveikauti su visa kuo, kas jau egzistuoja, kas egzistavo ir kas dar egzistuos.

 

Kuo jaunesnė sąmonė, tuo mažiau pasaulių patiria, aprėpia mažiau visatų. Yra ir galingų sąmonių, kurios aprėpia be galo daug dimensijų, itin plačias kosmines erdves. Sąmonės neretai persidengia, sukuria pačias įvairiausias egzistavimo kombinacijas, sukuria pasaulius, jų gyventojus ir gyvenimo sąlygas. Prisiminkite posakį: kaip Danguje, taip ir Žemėje. Kaip dideliame, taip ir mažame. Kai gimsta kūdikis, jį globoja tėvai, o kai užauga ir tampa  pilnamečiu, savo gyvenimą jis pradeda kurti savarankiškai. Ateina metas, ir savo kūnu suteikia gyvybę kitai sąmonei. Galingoji sąmonė save išreiškia materijoje. Jeigu kalbame apie Žemę ir žmogų, tai galingoji sąmonė save yra sutelkusi į žmogų, kuris mokosi gyventi augindamas savo sąmonę, įvaldydamas Kūrėjo suteiktus gebėjimus. Įveikdamas vis aukštesnius sąmonės lygius žmogus tampa ne tik žemiško gyvenimo, bet ir savo sąmonės funkcijų kūrėju. Tai sudėtingi ir ilgi procesai, bet tam ir egzistuoja amžinybė. Galingoji sąmonė nuolat atsinaujina per atgimstančias savo „ląsteles“ – naujas sąmones, kurias suformuoja sąmonėjantis žmogus.

 

Žmogus yra savo galingos sąmonės, kurią sunku suvokti protui, atspindys. Negana to, jis dar ir kuria savo sąmonę. Žemėje gyvenantis žmogus pirmiausia turi įveikti Visatos Kūrėjo jam suteiktus sąmonės lygius. Tik peržengęs septintąjį sąmonės lygmenį, t. y. patyręs visus septynis sąmonės augimo ciklus, įvaldęs save žmogus gali kurti naują sąmonę, naują sąmonės modelį, kuris apima visiškai kitokius gyvenimo principus, dėsnius, naujas sąlygas, galimybes, naujus žmogaus gebėjimus.

 

Atsinaujina žmogaus sąmonė, atsinaujina ir Kūrėjo sąmonė, kuri augino žmogų. Ir ne tik. Šis procesas paveikia ir galingosios sąmonės struktūrą, ji taip pat pasikeičia, atsinaujina daugybė sąmonės fraktalų. Visata yra sąmonė. Štai kodėl ji nesiliauja egzistavusi. Sąmonė nuolat atsinaujina, ji nuolat sutveria naują gyvybę, naują gyvenimą. Niekas iš niekur neatsiranda šiaip sau. Viskas turi priežastį, motyvą. Vyksta sudėtingi procesai, kurie sujungia tai, kas žmogui matoma ir suvokiama su tuo, kas jam nematoma ir nesuvokiama. Tačiau tai, kas jums nematoma, kuo puikiausiai suvokia jūsų galingoji sąmonė, inicijavusi gyvenimą materijoje.

Kiti įrašai

keyboard_arrow_up