Dabar noriu papasakoti apie tą juodą kamuoliuką, apie kurį Išminties Valdovai užsiminė žinutėje. Aš stebėjau savo virškosminės sąmonės poziciją. Mano virškosminė sąmonė susijungė su kosmine sąmone, į subtiliąją materiją įžengus Išminties Valdovams. Jie paruošė mano kosminę sąmonę šiam susijungimui. Kai įvyko susijungimas, pasijautė, kad erdvėje įvyko sprogimas, išsikleidė daug energijos ir ta energija išdegino visą kosminės sąmonės patirčių lauką. Taip, kaip šviesos diodas anksčiau išdegino sielos informacinį lauką, taip dabar šis sprogimas išdegino kosminės sąmonės informacinį lauką. Mano Didžiosios sąmonės 8 -9 D užsipildė Kūrėjo šviesos erdve.
Po kiek laiko stebėjau, kaip laikosi mano virškosminė sąmonė, ir užtikau, kad ji yra sustojusiame laike mano namų erdvėje. Pamaniau, kad yra įmanoma įeiti į sustojusį laiką ir suprasti, ką ji veikia. Bet kol kas nebuvo jokios informacijos. Praėjus dar kelioms dienoms, kosminė sąmonė priėmė juodą kamuoliuką. Negalėjau tiksliai suprasti, ką jis simbolizuoja, bet tas priėmimas sutrikdė mano vestibiuliarinį aparatą, negalėjau paeiti neįsikibusi, o kojų raumenys tarsi visai išnyko, tai reikėjo mokytis vaikščioti. Nebuvo gera ta diena.
Kitą dieną, kai jau galva nesisuko, pasižiūrėjau, ką daro virškosminė sąmonė ir kas vyksta su tuo juoduoju kamuoliuku. Tas kamuoliukas tiesiog buvo kosmose. Jis nejudėjo, jis nieko netraukė, jis visai nekontaktavo su aplinka. Tarsi meteoritas, kuris per mažas, kad kažkur judėtų, ir per mažas, kad darytų įtaką aplinkai. Supratau, kad tai fraktalas iš juodosios skylės, bet kam jis reikalingas, suprasti negalėjau.
Dar po dienos pamačiau, kaip mano virškosminė sąmonė tą rutuliuką išsivynioja. Gavosi didelė juosta ant kurios kažkas išdėliota. Mačiau, kaip virškosminė sąmonė paima po vieną „daiktą“ nuo tos juostos ir pasideda į kitą vietą. Tarsi imtų instrumentus, su kuriais pradėtų veikti. Ji rinkosi instrumentus, kuriuos suvokiu kaip gebėjimus žmogui, ir dėliojosi pagal jai suvokiamą tvarką. Po Išminties Valdovų žinutės supratau, kad juodasis kamuoliukas simbolizuoja atnaujintos materijos matmenis, ir kosminė sąmonė dėliojo naujuosius instrumentus, gebėjimus ir galimybes, kurie veiks žmogaus gyvenime atitinkamu laiku.
Kai žinutę apie rašymo stilių perdavė Kūrėjas, tas vakaras taip pat nebuvo pats smagiausias, nes kraujo spaudimas vėl sukilo iki begalybės ir vėl buvo blogai. Tiesa, Kūrėjas, prieš perduodamas žinutę, iš karto pasakė „Atsiprašau“. Net nustebau, kam Kūrėjui atsiprašyti? Jis paaiškino, kad vykstantys procesai su žmogumi yra sušvelninami iki pačios optimaliausios išgyvenimo versijos. Bet vis tiek kūnas būna pažeidžiamas. Ir Kūrėjui pasitraukus iš mano erdvės, man buvo blogai. Kūrėjas paminėjo, kad tokie sunkesni išgyvenimai nuolat bus. Jie banguotai vyksta. Tai lengvesni procesai, tai sudėtingesni procesai. Jie nuolat daro įtaką ne tik žmogaus gyvenimui, gebėjimams, bet ir žmogaus kūnui.
Štai taip ateina esminės tiesos. Ar lengva jas užrašyti? Kai kada tai būna labai lengva, o kai kada galvoji, kaip išgyventi. Tik patirtis rodo, kad visados išgyvenama.
Virškosminė sąmonė labai ramiai, palengva dėlioja instrumentus: kaip matau, ji dar niekur neskuba. Viskam savas laikas.
