Spalio 10 d. pasirodė pirmasis Išminties Valdovas, kurio švytėjimas subtilioje erdvėje labai plačiai matėsi, ir kuris fiziškai geriausiai pasijautė Dubingių piliakalnyje. Kodėl jie rinkosi tam tikras vietas, negaliu atsakyti. Darau prielaidą, kad jie pasirinko simboliką, kuri man, kaip žmogui, yra svarbi, ir pagal tai, kas jiems yra svarbu (to aš nežinau). Kai pajutau Išminties Valdovo apsilankymą, nežinojau, kad jie atneša tam tikras substancijas. Charakterizavau sau juos pagal savybes, kurias patys akcentavo. Pirmasis akcentavo būsenos svarbą, antrasis – proto svarbą, trečiasis – tikslinės informacijos priėmimo svarbą, ketvirtasis – virsmo, amžino judesio svarbą ir penktasis – Nebūties informacinio lauko apšvietos svarbą.
Apie Išminties Valdovus tą ir kitą savaitę kalbėjau visiems, kurie klausėsi. Ir įdomiausia buvo ta akimirka, kai per pokalbį „Gyvoje Tiesoje“ jie visi susirinko į kambarį ir įdėmiai klausėsi, ką kalbu. Nebuvo labai smagu apie juos kalbėti, kai regėjau, kaip jie „sėdi priešais mane ir klausosi“. Pokalbio pabaigoje visi Valdovai susijungė į vieną bendrą energinį srautą ir pakilo, išnyko. Pasakė tik tiek, kad susirinkome informaciją apie žmogų ir išvykstame pasidaryti analizės. Iš subtiliosios erdvės žmogus visados matosi geriausia savo versija, nes ten nesimato žemesnio dažnio nuotaikos, įpročiai, pati tikroji žmogaus elgsena. Kai Išminties Valdovai įėjo į subtiliąją materiją, jie savimi perdengė mano ir jūsų (kurie klausėtės apie juos) energinį-informacinį lauką ir nuskaitė informaciją, kuri jiems buvo reikalinga. Ir praėjus savaitei po Išminties Valdovų pasitraukimo, jie sugrįžo su tam tikromis išvadomis. Teisingiau, jie paminėjo kitą žodį: išdavos.
Per susitikimą su mano virškosmine sąmone penki Išminties Valdovai pateikė savo išdavas. Aprašau jų pokalbį.
Išminties Valdovai sako mano virškosminei sąmonei:
„Norėjai, kad išplėstume Violetos sąmonės struktūrą, tai taip ir padarėme. Grįžome užduotis padarę. Jei reikės, galėsime patarti kitiems Išmintiems Valdovams, kaip su ja ir kitais žmonėmis veikti.
Mes pasistengėme, kad ji priimtų mus ne per savo emocinę-mentalinę sąmonę, o per suvokiminę/pajautiminę. Mažiau išderinamumo. Bet pastebėjome, kad kiti žmonės labiau linkę buvo priimti per emocinę-mentalinę sąmonę. Taip gavosi didesnis susikibirkščiavimas ir į juos įėjo mažiau tiesos sudedamųjų dalių, nes kai kurios net nebuvo priimtos.”
Išminties Valdovai paminėjo, jog reikės perspėti Pakylėtuosius Valdovus, kad žmogui sunkiai sekasi atsisakyti emocinės sąmonės svarbos ir jis neprisileidžia minties apie tos sąmonės transformaciją į pajautiminę. Valdovai pastebėjo, kad emocinis pasaulis kolektyvinėje sąmonėje vis dar užima svarbiausią vietą. Ji apriboja minties gilumą. Emocinė sąmonė vietoj to, kad padėtų žmogui keistis gerąja prasme, kad transformuotųsi į pajautiminę, dabar daro atvirkščią variantą – stumia žmogų į astralinio pasaulio lygmenį ir aktyvina aistros energijas: pyktį, kerštą, melą ir t. t.
Išminties Valdovai toliau kalbėjo apie tai, kad tik dalis žmonių geba atsijungti nuo emocinės sąmonės ir gyventi su pajautimine sąmone.
Pajautiminė sąmonė iš karto apjungia du jausminius matmenis – žemiškąjį jausmingumą ir subtilios realybės pajautą. Pajautiminė sąmonė leidžia išsiplėsti dviem jausminiams instrumentams: jausmų generavimą aukštesniu dažniu žemiškoje realybėje ir per pajautą fiksuoti subtiliosios erdvės gyvenimą. Pajautiminė sąmonė suteikia naujas galimybes, ir be jos nesifiksuos subtiliosios erdvės pajautimai.
