Iš mano dienoraščio:
„2023 10 11. Vidinė būsena ne kokia. Esu liūdna, net pikta. Paklausiau, kas vyksta? Pajutau, kad liūdesys yra kažkur aukščiau manęs, tarsi ne aš liūdėčiau, o kažkas aukščiau. Apsidairiusi savyje suvokiau, kad šis jausmas sklinda iš mano Kosminės sąmonės. Šviesos diodas iš Kosminės sąmonės beribių patirčių lauko keičia mano sąmonės kanalą, vyksta transformacija, prasideda naujos sąmonės bei naujo realybės lauko kūrimas. Nauji dalykai, tačiau mano sąmonė liūdi… Kodėl?
Ji žino, kad turi dar kartą patikėti Kūrėju, kuris ją įskaudino. Kai Kūrėjas kūrė savo Visatą, Jis pakvietė Kosmines sąmones jungtis į bendrą kūrybą, kurioje buvo numatyta meilės ir išminties sklaida. Manoji Kosminė sąmonė džiugiai atsiliepė, prisijungė, tačiau žemiškame gyvenime patyrė daug negatyvumo ir skausmo. Kai Kūrėjas vėl pakvietė jungtis į naujos realybės kūrybą, mano kosminė sąmonė liūdi ir nežino, ar gali pasitikėti Kūrėju. Tuo tarpu Jis nieko negali pažadėti, negali įtikinėti, kad viskas bus gerai, nes to nežino. Tik prašo įsilieti į kūrybą, kurioje kartu su Absoliutu bus galima sukurti realybę be neigiamumo. Kūrėjas suvokia, kad jam reikalingi padėjėjai, todėl kreipiasi į Kosmines sąmones ir į Absoliutą. Buvo įdomu stebėti, kaip mano sąmonės dalis pasijuto visiškai sutrikusi, nežinojo, ką daryti. Ji nebenori patirti tokios skausmingos kūrybos, kurią patyrė Žemėje ir nebegali pasitikėti Kūrėju, kad viskas bus gerai. O Kūrėjas šią akimirką atsitraukęs tyli ir stebi, ką nuspręs mano kosminė sąmonė. Jis nieko nežada, niekuo nemotyvuoja, tik laukia. O aš pati nežinau ką daryti su šiuo matymu. Tada nusprendžiau kreiptis į Absoliutą:
„Ką daryti? Ar įmanoma dar kartą patikėti Kūrėju ir toliau su juo bendradarbiauti?“
Absoliutas atsakė labai paprastai: ,, Aš juk esu čia, šioje kūryboje. Aš pasitikiu. O tu?‘‘
Po šios vizijos širdyje pasidarė lengva, dingo liūdesys ir vidinis skausmas. Kartais, kai apninka liūdesys ar nerimas, tenka pasidairyti, iš kur visa tai. Pasidairyti ne tik savo emocijose ar praeities patirtyse, bet ir savo vidiniame sąmonės kanale, patikrinti, kaip laikosi kitos mano sąmonės dalys.‘‘
,,2023 10 13. Per mokymus jautėsi, kaip lūžinėja Visatos tektoninės plokštės (senoji Visatos realybė).“
„2023 10 18. Įdomus laikas. Nesuprantu, ką man veikti. Visada daug dirbdavau – dabar nežinau, ką. Nebėra energinės erdvės, kurioje galėčiau veikti. Mano naujai sąmonei daug kas neįdomu ir nesinori nė piršto pajudinti, kad pataisyčiau padėtį. Neįdomu tai, ką laikau savo darbu, neįdomu žemiški dalykai. Mano sąmonė viską atmeta, vaikštau kaip keistuolė, tvarkausi namus, nes nežinau, ką daugiau daryti.“
,,2023 10 21. Suvokiau, kad yra paneigiamas involiucinis-evoliucinis procesas. Veikiantis Traukos dėsnis padėdavo Aukščiausiai sąmonei integruotis į Žemę, o žemiškai sąmonei – augti, nuosekliai skleistis per visus sąmonės lygius. Ką reiškia ši situacija? Kad be Traukos dėsnio dar yra ir valia rinktis. Mokytojai kviečia neapsiriboti Traukos dėsniu. Laikas skaičiuojamas atsižvelgiant į suvokimą, į patirtis, tad ir suvokimas, kurį trokštu pasiekti, anksčiau ar vėliau išsigrynins. Traukos centru Didžiojoje sąmonėje tampa Absoliuto mintis. Tai ji kaip magnetas sutraukia akimirkos egzistavimui reikalingus dėsnius, principus, patirtis, gebėjimus.
O echoimas Alfa perdavė tokią žinutę: „Yra daug tiesos posluoksnių, juos suvokti žmogui sunku, nes kai kurios tiesos jam nėra žinomos, jas žino tik Subtilieji Mokytojai. Todėl reikia išmokti bendradarbiauti su nematerinėmis būtybėmis, kurios aiškiai suvokia naujos realybės esmę ir gali padėti tiek sprendžiant žemiškus klausimus, tiek gilinantis į naujas tiesas.“
„2023 10 24. Materijoje viskas tarpusavyje susiję. Kai keičiasi žmogus, keičiasi ir visuma. Kai žmogus nusprendžia tikėti nauja realybe, tai ir Kūrėjas materializuoja savo APSISPRENDIMĄ – leisti būti naujai visatinei realybei. Tiesa tampa faktu. Kitiems jį lieka priimti arba ne, bet faktas lieka faktu. Nauja visatinė realybė – tai faktas. Ji egzistuoja, mums telieka pradėti joje gyventi.“
Senasis sąmonės kanalas apibrėždavo žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties: gimimas-vaikų darželis-mokykla-šeima-darbas-karjera-senatvė ir mirtis. Konkretūs, itin aiškiai nubrėžti gyvenimo etapai, kuriuos išgyveno ir išgyvena kiekvienas žmogus. Tarsi privalu laikytis šios krypties, kitų variantų ir būti negali. Tačiau dabar ima viskas keistis. Šis nuoseklumas skleidžiantis Didžiajai sąmonei nyksta. Nekinta tik gimimas ir fizinio kūno mirtis. Visa kita gali vykti nebenuosekliai. Galbūt skubate prieštarauti – juk mažas vaikas vis tiek turi augti, mokytis, o suaugęs žmogus kurti šeimą, dirbti. Taip ir yra, taip ir bus, tik kitaip. Mažas vaikas jau gali išsiugdyti tokius gebėjimus, kurie nepasiekiami suaugusiajam. Keisis mokymo kryptys, nebeliks mokyklų su aiškiai apibrėžtomis programomis. Bus atsižvelgiama į jauno žmogaus vidinius ir fizinius gebėjimus. Pagal tai bus parenkamos ugdymo programos, kurios padės jaunam žmogui dar labiau atsiskleisti ir įsitvirtinti gyvenime. Nebereikės daugybės universitetų išsilavinimui įsigyti, kuris dabar atveria duris į tam tikras darbo vietas. Akademinės įstaigos liks kaip galimybė gilinti savo įgūdžius pasirinktoje kryptyje. Su jaunu žmogumi dirbs ir kartu kurs tam tikros srities profesionalai, o valstybė suteiks sąlygas šiai kūrybai pasireikšti.
Nebus nurodymų, ko privalai mokytis, bus tik sudaromos sąlygos kūrybiškumui reikštis ir vertinamas noras dirbti, noras kurti, noras dalytis savo kūryba su kitais. Visa tai keis paties darbo ir, žinoma, uždarbio pobūdį. Kiekvienas jau nuo mažens ugdysis savo gebėjimus ir suvoks išskirtinius savo kūrybos aspektus. Žmogui nebebus našta eiti į darbą ir dirbti, kas nemalonu. Visose darbo srityse bus darbuojamasi kūrybiškai, savarankiškai bei atsakingai. Nebeliks žmonių, kuriems darbas bus neįdomus arba jame nematys prasmės. Ištobulinęs žemiškuosius įgūdžius, dabar žmogus dažniausiai dirba tik dėl to, kad išgyventų, uždirbtų pinigų. Kai ims atsiskleisti subtilieji ir kvantiniai įgūdžiai, kiekvienas pajus džiaugsmą, pasimėgavimą savo kūryba. Kiekvienas žmogus gebės bendrauti telepatiškai. Vienas į minčių erdvę paleis kokią nors inovatyvią idėją, o kitas, pajutęs rezonansą, atsilieps į ją. Viskas susiklostys taip, kad šie du žmonės susitiks ir ims bendradarbiauti. Sukurs ką nors gražaus ir prasmingo, ir keliai išsiskirs. Naujoje realybėje nebeliks griežtų darbo santykių, viršesnių ir žemesnių pareigybių. Visi darbai bus svarbūs, nes vienaip ar kitaip visi kurs bendrą gerovę.
Kurti bendrą gerovę – toks bus svarbiausias žmogaus veiklos aspektas. Šioji kūryba paveiks ne tik žemiškas, bet ir subtilios erdvės sferas. Generuoti tam tikras idėjas, prisidėti prie tam tikrų dėsnių bei principų įsitvirtinimo žmogui padės subtiliosios sąmonės. Subtiliosios sąmonės, įsijungusios į kūrybą su žmogumi, kurs magnetinius srautus sutelkdamos minties dalelytes, atitinkamų situacijų kvantus ir taip modeliuos ateities gyvenimo matricą.
