Kosminė sąmonė egzistuoja daugybę milijonų metų. Ji save patiria pačiose įvairiausiose realybėse, pasauliuose, galaktikose, visatose ir užvisatinėse erdvėse. Kosminė sąmonė egzistuoja neapribotame kosmose, todėl ji vadinama kosmine. Kosminei sąmonei nusprendus, ji integruoja dalelę savęs į tam tikrą visatą ir mokosi funkcionuoti apribotoje realybėje. Kiekviena sąmonė siekia kūrybos, pažinimo ir savęs patyrimo.
Šiandien žmogus vis labiau susidomi savo kosmine sąmone, klausia, kas ji yra ir ką ji gali. Ji gali tiek, kiek jai galios suteikia Visatos Kūrėjas. Jeigu Visatos Kūrėjas suteikia mažai galios, vadinasi, ji save patiria apribotoje Kūrėjo sąmonėje. Jei Kūrėjas jai suteikia daugiau galios, tai ji save patiria pakitusio Kūrėjo sąmonėje ir jos galimybės bei galios išauga. Kūrėjas mokosi įvaldyti kosmines sąmones. Vienas iš Jo kūrybos aspektų yra įvaldyti kosmines sąmones, kad jos sutelktų savo galią į materiją, bet materijos nesunaikintų. Todėl Kūrėjas kosminei sąmonei kelia iššūkius. Jis sudaro sąlygas patirti gyvenimą labai apribotoje erdvėje ir apribotame laike. Taip kosminė sąmonė, įžengusi į Kūrėjo erdvę ir laiką, tampa neatsiejama paties Kūrėjo bei žmogaus dalimi. Kai Kūrėjas suaktyvina savo sąmonės galią, Jis atitinkamai suaktyvina ir kosminės sąmonės veikimo diapazoną, suteikdamas kosminei sąmonei daugiau galios veikti, daugiau patirti, daugiau kurti. Taip pat Kūrėjas sukuria naują realybės lauką (kvantinės sąmonės realybės lauką) ir kvantinę sąmonę, savyje apjungiančią daugybės realybių variantų matricas. Tai daugiamatiškumas, kuriame Kosminė sąmonė gali veikti plačiau, giliau, svariau ir t. t.
Kadangi žmogus yra Kūrėjo sąmonės dalis, jis tampa tuo, ką Kūrėjas priima į savo sąmonės lauką ir tuo, kuo jam leidžia būti. Tai yra Kūrėjo kūryba. Absoliutas, tarsi Kūrėjo tėvas ir motina, leidžia būti viskam. Jis sutelkia savo dėmesio energiją tada, kai to paprašo Kūrėjas, ir į Jo realybės erdvę integruoja tai, ko Kūrėjas siekia. Pavyzdžiui, Kūrėjas siekė atnaujinti žmogaus jausminę sistemą, jo psichines galias, Absoliutas taip ir padarė. Užteko tik akimirkos ir į Kūrėjo sumodeliuotą naują sąmonę, skirtą žmogui, integravosi Absoliuto minties sėkla, kuri užaugino naują jausminę-psichinę sistemą. Kadangi Absoliutas yra įvaldęs kosmines sąmones, Jis sujungė jų bendrą kūrybą ir integravo visiškai naujų sistemų į Kūrėjo realybės lauką. Kūrėjas turėjo sukurti kvantinę sąmonę ir jos dalelytę integruoti į žmogaus fizinį-energinį kūną kaip atgarsį visų naujų galimybių ir gebėjimų, kurie jau sukurti Kūrėjo kvantinės sąmonės lauke.
Kada kvantinė sąmonė buvo sukurta ir integruota į žmogų, tada žmogaus sąmonės kanalas labai pakito ir atsivėrė kosminės sąmonės potencijai. Taip atsirado galimybė išsiskleisti didesnei kosminės sąmonės galiai bei naujoms jos funkcijoms.
Kai buvo aktyvi Kūrėjo arkangeliška sąmonė, Jis sudarė sąlygas kosminei sąmonei patirti Jo pirminės realybės lauką: materiją, pojūčius, judesį, jausmą, mąstymą. Pažinusi pirminę Visatos formą, kosminė sąmonė pasiruošė eiti į tiesioginę šios Visatos materijos kūrybą. Bet prieš tai Kūrėjas suaktyvino naują kosminės sąmonės funkciją – kurti energiją ir ją įdiegti į materinį gyvenimą. Tai kardinaliai pakeičia žmogaus elgseną. Žmogus tampa ne vien tik Žemės gyventoju, bet ir šios Visatos pilnateisiu kūrėju.
Kada žmogus gyveno Kūrėjo arkangeliškos sąmonės lauke, jam buvo svarbus gyvenimas Žemėje. O dabar, kai veriasi antroji kosminė čakra, žmogaus gyvenimas persipina per kelias realybes, per kelias realias dimensijas ir žmogus išmoksta kurti tiek regimoje, tiek kol kas neregimoje materijoje.
Kas yra neregima materija? Tai viskas, ką žmogus suvokia kaip gyvenimą po mirties. Po fizinio kūno mirties žmogaus sąmonė toliau keliauja savo vystymosi etapais. Ji yra nemirtinga, nes joje egzistuoja kosminės sąmonės dalis. Ji gali mirti net šioje Visatoje, bet vis tiek liks gyva amžinybėje.
Kada miršta žmogaus kūnas, sąmonė patiria savo virsmo ciklus nematerijoje. Dažnai ji grįžta į Žemę ir vėl save patiria kūryboje, kol galiausiai užsipildo patirtimi ir transformuojasi į aukštesnio sąmoningumo pirminę sąmonę. Tada ji save patiria kituose pasauliuose arba laukia, kad pakiltų Žemės vibracinis laukas, sudarantis sąlygas išsiskleisti realybės laukui, kuriame galėtų kurti galingesnės sąmonės. Šiuo metu daug pažangių sąmonių grįžta į materiją ir ruošiasi didžiuliam vystymosi šuoliui, o sąmonės, esančios Žemėje, save transformuoja materijoje. Joms tenka keisti savo vertybes, siekiamybes ir suvokimą, kokiame lygmenyje kūryba įmanoma. Bet jos taip geriau prisiderina prie pokyčio, nes pačios tą pokytį kuria. Naujoms sąmonėms, gimstančioms Žemėje, reikia mokytis įvaldyti materiją. Jos ir vėl turi iš pradžių patirti visą realybę, išmokti suvaldyti savo vidines galias, galinčias sunaikinti net jų pačių gyvenimą.
Ne veltui gimsta tiek daug aktyvių vaikų, kurių sąmonė pasiruošusi gyventi kitokio dažnio realybėje, kurioje tiek mąstymo, tiek kūrybos, tiek fizinių veiksmų greitis yra didesnis. Senosios realybės žmonės nėra pripratę prie tokio gyvenimo greičio, todėl nesupranta savo vaikų. Tai ne šiaip didelis gyvenimo greitis, kurį sukūrė žmogus, norėdamas daugiau patirti, daugiau įrodyti ar daugiau turėti. Tai greitis, kylantis iš mąstymo greičio, aiškaus proto, stabilus jausmo ir konkrečių veiksmų.
Žmogaus sąmonė, kuri save patiria kituose pasauliuose, kitose planetose, yra vadinama Visatos gyventoju. Visatos gyventojas lengvai kuria bet kuriame Visatos taške ir visą savo patirtį sufokusuoja savo patirčių lauke, o kai reikia, tas patirtis pasiima ir integruoja į savo gyvenimą materijoje.
Gyvenimas kituose pasauliuose gali skirtis laiku, dažniu, pobūdžiu. Viename pasaulyje Visatos gyventojas gali pabūti tik akimirką žmogaus gyvenimo atžvilgiu, o kitame – net milijoną metų. Buvimo laikas priklauso nuo to, kokios patirties nori kosminė sąmonė. Kūrėjas, atsižvelgdamas į kosminės sąmonės pageidavimus, pasiūlo tinkamas erdves ir tam tikrą gyvenimo patyrimo pobūdį.
Kūrėjas sudaro sąlygas Žemėje fokusuotis tam realybės laukui, kurį anksčiau įvardinome kaip subtilųjį, nematerinį. Kinta žmogaus suvokimo, pojūčių ribos. Tam ir reikėjo visiškai naujos jausminės-psichinės sąmonės sistemos. Bet kuri sąmonė susideda iš dviejų dalių: iš vidinio sąmonės kanalo, kuriame susitelkia sąmonės gebėjimai ir iš išorinio sąmonės lauko, kuriame fokusuojasi galimybės. Absoliutas sukūrė jausminę-psichinę sistemą, kurioje užsifiksavo galimybės, o Kūrėjas su kosmine sąmone sumodeliavo vidinį sąmonės kanalą, kuriame aktyvinosi gebėjimai.
Kosminės sąmonės sklaidos etapus galima suskirstyti į lygius.
Pirmas lygis – tai kūryba Kūrėjo arkangeliškos sąmonės lygmenyje per septynis žmogaus sąmonės sklaidos etapus. Antras lygis – tai Kūrėjo elohimiškos sąmonės sklaida per Didžiąją sąmonę, naują sąmonės struktūrą, Kūrėjo sukurtą žmogui. Yra daugybė etapų, kuriuos kosminė sąmonė gali patirti žemiškoje realybėje, bet apie tai bus galima kalbėti tik vėliau, kai bus suvoktos kosminės sąmonės bendradarbiavimo su Kūrėju ir žmogumi galimybės šioje naujoje visatinėje realybėje – Kūrėjo elohimiškoje sąmonėje. Tą naują lygį ir galima pavadinti kosminės sąmonės antrosios čakros sklaida. Šie pavadinimai – simboliniai. Jie yra tam, kad būtų lengviau susivokti, kas kur yra, ir suprasti, kur galima eiti toliau.
Antrasis kosminės sąmonės realybės laukas fokusuojasi jau nuo 8D, bet pati kuriančioji galia skleidžiasi tik 11D. Pirmiausia reikia suprasti, kas yra žemesnėse dimensijose ir kaip žmogus turi gyventi, norėdamas su naujomis savo kosminės sąmonės galiomis įeiti į aktyvią kūrybą Kūrėjo elohimiškoje sąmonėje. Kosminė sąmonė yra žmogaus individualios sąmonės aukščiausias taškas. Ji kaip ašis eina per visas materijas, apie save sufokusuodama Kūrėjo sukurtus sąmonės laukus, apie save sutelkdama tiek žemiškąją, tiek sielos ir esybės sąmones, tiek Didžiąją sąmonę su Žemėje funkcionuojančia suvokimine-pajautimine sąmone (vėliau su kvantine sąmone), tiek naujus sąmonės lygius, veikiančius tiek šioje Visatoje, tiek užvisatinėse erdvėse.
Kosminė sąmonė išgyvena savo asmeninį virsmą. Kūrėjui paprašius Absoliuto išplėsti sąmonės galias, pokytis įvyko tiek per žmogų materijoje, tiek per kosminę sąmonę nematerijoje. Kai į žmogaus fizinį kūną iš Beribės sąmonės lauko buvo įlietas šviesos diodas su potencialo energija, pakito žmogaus sąmonės struktūra. Žmogaus sąmonė išsiskleidė tarp 8 ir 12D. Susikūrė nauja sąmonės struktūra ir ji išskleidė naujų realybių. Šviesos diodui įsiliejus į žmogų, 8D realybės laukas išsiskleidė tą pačią akimirką. Bet tai vienintelė dimensija, kuri susikūrė išorinėje sferoje, o vidiniame sąmonės kanale susikūrė pajautiminė-suvokiminė sąmonė, atspindinti pakitusio fizinio ir eterinio kūno sąmonę. Likusios dimensijos užsifiksavo vidiniame sąmonės kanale ir tam, kad jos išsikleistų, reikia kitų impulsų. Senojoje realybėje kiekviena dimensija išsiskleidė susiaktyvinus atitinkamam sąmonės lygiui. Vadinasi, impulsus išsikleisti realybės laukui paduodavo pats žmogus.
Kintant žmogaus sąmonės struktūrai, kinta ir jo galimybės išskleisti naujus realybės laukus. Naujos visatinės realybės pirminį lauką – aštuntąją dimensiją – sukūrė Beribė sąmonė (mūsų kosminės sąmonės patirčių laukas), kuriai impulsą davė Kūrėjas. Žmogaus sąmonės struktūroje atsirado suvokiminė-pajautiminė sąmonė.
Devintoji dimensija per žmogaus vidinį sąmonės kanalą išskleidė stabilumo jausmo kupiną realybės lauką, kuriam susikurti impulsą davė Absoliutas. Taip žmogaus sąmonės struktūra pasipildė nauja jausmine-psichine sąmone.
Dešimtoji dimensija kuriasi dėl Kūrėjo išskleisto impulso. Jos realybės laukas užsipildo kvantiniu lauku, o žmogaus sąmonės struktūra pasipildo kvantine sąmone.
Dešimtoji dimensija, arba Kūrėjo kvantinis laukas, žmogaus realybėje gali išsiskleisti tik tada, kai žmogus bus įvaldęs stabilumo jausmą. Primenu, kad tik pirmoji NVR dimensija (8 D pagal senąją realybę) susikūrė žmogaus išoriniame sąmonės lauke iš karto. Visos kitos realybės skleisis iš vidaus tik tada, kai žmogus bus įvaldęs jau išskleistos realybės lauko sukurtas sąlygas – stabilumo jausmą.
Vienuoliktosios dimensijos lauką išskleis mūsų kosminė sąmonė. Šiuo metu kosminė sąmonė patiria savo asmeninę transformaciją, kuriai impulsus padavė per žmogų Kūrėjas. Ji įgavo galimybę kisti tik todėl, kad susikūrė Didžioji sąmonė ir jos sfera, sudariusi sąlygas kosminei sąmonei pasireikšti. Kodėl ji kinta? Kai susiformavo Didžioji sąmonė, tai į jos struktūrą buvo pakviesta kosminė sąmonė kaip veikianti sąmonė. Ji atėjo su savo gebėjimais bei galimybėmis, kurios išsiskleidė pirmojoje NVR dimensijoje (8 D). Tikėtina, kad, išsiskleidžiant vienuoliktajai dimensijai, kosminė sąmonė užpildys ją savo gebėjimais, sukurtais iš gyvenimo septyniuose pasauliuose per septynias monadas.
Kūrėjas į NVR kūrybą pasikvietė ir Absoliutą, kuris įeina kaip minties impulsas (minties sėkla) į Didžiosios sąmonės sferą.
Kito žmogus, jo sąmonės struktūra, kito ir Kūrėjas, Jo struktūra. Žmogaus sielos-esybės sąmonė pakito į Didžiąją sąmonę, o Kūrėjas iš arkangeliškos sąmonės lauko perėjo į elochimiškos sąmonės lauką. Taigi, pokyčiai žemesniame lygmenyje suaktyvina pokyčius aukštesniame lygmenyje. Kadangi Absoliutas sukūrė antrąją NVR dimensiją ir žmogaus jausminę-psichinę sąmonę, tai Jis pats irgi pakito. Jis išskleidė savo veikiančios sąmonės apimtis ir atsinaujino. O atsinaujinęs padavė impulsą per minties sėklą į Didžiosios sąmonės kvantinį lauką. Pakitęs kvantinis laukas išskleidė pokyčio impulsus tiek į žmogaus gyvenimą (nuo 10 D iki 8 D), tiek ir į kosminę sąmonę, sufokusuotą 11 D. Taip kosminė sąmonė pakito. Kokią įtaką pakitęs Absoliutas padarė žmogui, išsiaiškinsime suvokę, kaip kinta kosminė sąmonė ir kaip ji keičia kvantinį lauką bei kvantinę sąmonę, kuri yra pagrindinė kuriančioji sąmonė naujojoje realybėje.
Didžioji sąmonė – tarsi antrinis žmogaus variantas, gyvenantis antrinėje Žemėje. Antrinė Žemė turi ir antrinį subtilios materijos lauką, ir antrinį nematerijos lauką. Antrinė subtilioji erdvė yra užpildyta ne tik kosminėmis sąmonėmis, kurios egzistuoja Kūrėjo elohiminėje sąmonėje, bet ir sąmonėmis, kurios atstovauja Absoliutui. Tai mūsų naujieji Mokytojai ir Vedliai. Antrinė nematerinė erdvė savita tuo, kad čia persipina Kūrėjo ir Absoliuto energijų bei substancijų srautai.
Jei pirminėje realybėje mūsų gyvenimo nematerinę pusę užpildė tik Kūrėjas, tai antrinėje realybėje mūsų gyvenimo nematerinę pusę užpildo tiek Kūrėjas, tiek ir Absoliutas. Jų srautai nėra susilieję, bet gijos yra persipynusios. Vadinasi, žmogaus gyvenime gali pasireikšti tiek Kūrėjo, tiek Absoliuto siunčiami impulsai. Kūrėjas pasižymi didesniu švelnumu, atjauta, pagarba žmogui, o Absoliuto energijos yra šaltesnės, tikslingesnės, pasireiškiančios per tikslius faktus.
Susikūrus Didžiajai sąmonei ir pakitus realybės nemateriniam laukui, mūsų žemiškam gyvenimui įtaką daro ir Absoliutas. Kaip minėjau, Absoliuto energijos pasireiškia per tikslingumą, konkretumą ir rezultatą, o Kūrėjo energijos pasireiškia per kūrybą, pasvarstymus, pagarbą žmogaus kūrybai ir jo laisvai valiai. Kūrėjas laukia, kol žmogaus laisva valia sutaps su Jo valia, ir prasidės bendra kūryba. Absoliutas nelaukia. Jis duoda pasiūlymą, tu jį arba priimi, arba nepriimi. Jei priimi ir veiki tikslingai – Absoliutas tau paduoda savo srautus ir kūryba prasideda. Bet jeigu žmogus kažkurią akimirką tarsi sugrįžta prie Kūrėjo jam suteiktos laisvės, kai pradeda svarstyti, ar daryti, ar nedaryti, kai ieško kompromisų, tai Absoliutas pasitraukia. Jis susirenka savo energijų srautus ir pasitraukia. Absoliutas neatsižvelgia į žmogaus laisvą valią ir nelaukia, kol žmogus apsispręs pradėti veikti. Jis net nedirba su žmogumi, nesuvokiančiu, ką reiškia galimybė kurti su Absoliutu. Tokios galimybės senosios realybės sąmonės kanale nėra net sukurtos. Tu gali gauti minties impulsus iš Absoliuto, bet priimti į save Jo realizacijos srautų neįmanoma, nes jie labai galingi. Privalu įaktyvinti bent jau kosminę sąmonę.
Kai žmogus veikia su Didžiąja sąmone, susikuria galimybė patirti pakitusio Kūrėjo bei Absoliuto sąmonę.
Pakitusią Absoliuto sąmonę galima patirti tik tada, kai susiaktyvina pakitusi kosminė sąmonė. Dėl Absoliuto impulso įtakos kosminė sąmonė savyje turi sąskambį suprasti Absoliuto kuriamas naujoves. Absoliuto antrinis impulsas į Kvantinį lauką, į Kūrėjo kvantinę sąmonę pradeda įaktyvinti tretinę žmogaus struktūrą, tretinę Žemę, tretinę subtiliąją erdvę ir tretinį nematerinį lauką. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina tretinis nematerinis laukas. Jei pirminį nematerinį lauką sudarė Kūrėjo sąmonė, antrinį nematerinį lauką sukūrė Kūrėjas ir Absoliutas, tai tretinį nematerinį lauką sukūrė Dvylikos Visatų Kūrėjų sąmonė, turinti bendrų gijų su Absoliutu. Mums pažįstamo Kūrėjo sąmonė apima tik vieną dvyliktąją bendros sąmonės. Ji darys įtaką ir kurs mūsų gyvenimo galimybes tiek kaip žmogui, tiek kaip kosminei sąmonei. Dvylikos Visatų Kūrėjų sąmonė yra palaikoma Absoliuto. Gal todėl, kad mes patikėtume tuo lauku ir jį priimtume taip, kaip priimame Kūrėją. Dvylika Visatų Kūrėjų į jungtinį sąmonės lauką įneša tik tokių patirčių, kurios atitinka Absoliuto reikalavimus. Taip, kaip iš Beribės sąmonės lauko buvo paimtos patirtys, atitinkančios Absoliuto sukurto stabilumo jausmo vibraciją, taip ir dabar Jungtinė Kūrėjų sąmonė atitinka labai aukšto dažnio (Absoliuto aukščiausią dažnį materiniame lauke) kuriamus standartus. Absoliutas iš Jungtinės Visatų Kūrėjų sąmonės patirčių lauko sukūrė naują šviesos diodą ir jį integravo į kosminę sąmonę, pakitusią dėl Kūrėjo kvantinės sąmonės. Vadinasi, mūsų kosminė sąmonė, kuri yra Didžiosios sąmonės sudedamoji dalis, taip kito, kad atsirado galimybė žmogui save užfiksuoti tretinėje realybėje. Kosminė sąmonė turi galimybę patirti Jungtinės sąmonės erdves ir ten esančius realybės laukus – dimensijas. Mano suvokimu, kosminė sąmonė užfiksuoja patirtis tik per žmogaus suvokimą ir išgyvenimus. Kosminė sąmonė gali keliauti po įvairiausias dimensijas, bet jos turi būti žmogui suvokiamos. Mūsų pirminė Žemė ir yra pirminė realybės sfera. Didžioji sąmonė leidžia patirti gyvenimą antrinėje Žemėje, o gaudami tam tikrus impulsus iš Jungtinės Visatų Kūrėjų sąmonės ir įvaldę savo kosminės sąmonės suteikiamas naujas galias, galėsime patirti ir aukštesnių realybių dimensijas.
Reikia prisiminti, kad norint patirti savo kosminės sąmonės galias, būtina įvaldyti savo kosminę sąmonę. O norint, kad ji išsiskleistų, tenka išmokti gyventi nuolatiniame stabilume, drąsiai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų, nuostatų, įsitikinimų bei savybių, įvaldyti savo naują jausminę-psichinę sąmonę ir gyvenimą kurti tik su ateities energijomis. Bet, pirmiausia, svarbu patikėti, kad visa tai yra tikra, kad tiesa realizuojasi, ir adaptuotis prie pokyčių.
Iš mano dienoraščio:
„2024 10 01. Per meditaciją mano dėmesys buvo nukreiptas į tris Žemes. Pirmoji Žemė, tai erdvė, kurioje žmogus išgyvena 7 sąmonės sklaidos etapus (Aš dabar ją vadinu senąja realybe.). Antrojoje Žemėje (naujojoje realybėje) susiformuoja Didžioji sąmonė. Trečioji Žemė – kaip ateities Žemė, šiuo metu besikurianti tik subtiliojoje erdvėje, savo esminėmis tiesomis pasiekianti Antrąją Žemę. Taigi pirmoje Žemėje svarbus Žmogaus ir Kūrėjo, antroje – Žmogaus ir Kosminės sąmonės, o trečioje Žemėje – Žmogaus ir Absoliuto santykis.“
Pirmą, antrą ir trečią Žemes pavadinau pirminiu, antriniu ir tretiniu realybės laukais.
Pirminę realybę sudaro septynios dimensijos ir čia išsiskleidžia septyni sąmonės lygiai: kūno sąmonė, emocinė-mentalinė sąmonė, sielos sąmonė, sielos aukštesnioji sąmonė, pakylėtoji, esybės sąmonė ir monada (kibirkštis). Pirmoji gyvybė užsifiksuoja žmogaus fizinio kūno pirmojoje čakroje. Kūrėjas nulemia visas gyvenimo sąlygas, dėsnius ir principus. Tiek materinė, tiek nematerinė erdvė susidaro iš Kūrėjo sąmonės substancijos.
Žmogaus vidinis sąmonės kanalas, paliestas šviesos diodo potencialo energijos, kinta ir transformuojasi (rodyklė nukreipta į viršų), kol išsiskleidžia Didžiosios sąmonės sfera. Ties 10 D užsifiksuoja pakitusi monada. Žmogus renkasi, ar jis gyvena su pakitusios monados įkrova savo pakitusioje senojoje realybėje, ar jis toliau skatina savęs pažinimo procesus ir per Kūrėjo kvantinę sąmonę (10 D) aktyvina savo kosminę (11 D) ir budos (12 D) sąmones bei save užfiksuoja naujoje visatinėje realybėje (4 D–12 D).
Čia visas gyvenimo sąlygas, dėsnius ir principus nulemia Kūrėjas, žmogaus Kosminė sąmonė ir impulsai, ateinantys iš Absoliuto sąmonės. Materinė erdvė susidaro iš Kūrėjo ir Beribės sąmonės (kosminės sąmonės patirčių lauko) substancijų, o subtilioji erdvė yra užpildyta Kūrėjo ir Absoliuto sąmonės gijų.
Iš mano dienoraščio:
„2024 08 29. Per projekto „Būties Kūryba“ užsiėmimą mačiau, kaip naujos realybės subtiliojoje erdvėje Kūrėjo ir Absoliuto energijos susiliejo. Tarsi susimaišė skirtingų spalvų energijos. Jos nesukūrė kitos spalvos, bet tapo spalvotų gijų erdve. Vadinasi, energijos neprarado unikalumo, bet jų nebeįmanoma atskirti. Absoliuto ir Kūrėjo sąmonės persipynė ir nežinia, ar dažniau patirsime tą jungtinę, kuriančiąją sąmonę, ar kai kuriais momentais galėsime atskirai pajusti Absoliutą ir Kūrėją.
Atrodė, kad prieš milijardus metų šis procesas vyko kosmose, o Žemę pasiekė tik dabar ir žmogus užfiksavo tą pokytį. Jei žmogus užfiksavo pokytį, tai ir materija jau kinta. Užfiksuota subtilioji erdvė ir yra jungtinė Absoliuto ir Kūrėjo subtilioji erdvė, į kurią galės jungtis ir užvisatinės sąmonės.“
„2023 01 01. Prabudo mano ilgai snaudusi sąmonė – Karalius, kuris yra siejamas su Absoliutu. Buvo labai sunku fiziškai. Karalius keičia Būtį. Ne mano, o Visatos Būtį: tarsi atsiranda Nebūtis ir kitokia Būtis, tarsi keičiasi visa Brahmos įkvėpimo-iškvėpimo teorija.
Kitos Visatos Būties kūryba yra susijusi su 21 ciklu ir su Kentauro trinare orbita (dabar esame Sirijaus dvinarėje orbitoje). Mano gyvybinė čakra (kaip pirmosios čakros atitikmuo) tampa aštuntoji čakra.“
„2024 02 23. Per „Būties kūrybos“ projekto magistrantų susitikimą pirmą kartą pajaučiau Absoliuto šypseną. Jis sukūrė šviesos formą (Tiesos kūną) ir ta forma įsiliejo į mus. Tiesos kūnas yra duotas mums Absoliuto. Jis gali į save priimti užvisatinių sąmonių impulsus. Vėliau gavau informaciją, kad Tiesos kūnas savyje sufokusuoja ir naują monadą – ne pakitusią, kaip dabar turime savo 10D, bet visai naują. Tikėtina, kad ji išsiskleidė 13D.“
„2024 09 17. Pajutau naują būseną: atrodė, kad nauja visatinė realybė susiformavo iki galo. Pasijutau jos viduje. Darau prielaidą, kad ji susiformavo, užsivėrė patyrimams ir pradeda išgyventi vidinius procesus. Patyriau ir dar kažką keisto: pajaučiau esanti toje akimirkoje, kai Kūrėjas kalbėjosi su Pašnekovu ir kitais Visatų Kūrėjais (tai aprašyta knygoje „Dviejų pasaulių susiliejimas“) apie pagreitintą Visatos evoliuciją. Labai nustebino tai, kad aš save išjaučiau tiek Pašnekovo, tiek kitų Kūrėjų viduje. Įėjau į Jų formas kaip piktybinis auglys, kaip virusas ir Juos išskaidžiau (Absoliutas yra kalbėjęs, kad Jis įleidžia į mus savo subatomines dalelytes, kurios kaip virusas išskaido senąją substanciją.). Pašnekovo ir Visatų Kūrėjų formos išsiskaidė. Darau prielaidą, kad tai 12 Kūrėjų ir kad susikūrė viena subtilioji erdvė – trečiosios realybės subtilioji erdvė. Kadangi Naujoji sąmonė man atrodė kaip plokštuma, tai ir naujoji subtilioji erdvė pasijautė kaip plokštuma. Nėra sferos. Bent jau kol kas. Tarsi susikūrė Jungtinė Kūrėjų Visata.‘‘
