Kosminės sąmonės, atėjusios patirti gyvenimo į šią Visatą, žinojo, kokios sąlygos joje, priėmė jas ir kaupė patyrimą, kad prisitaikytų prie šių sąlygų. Bet, kai prasidėjo šis galingas kūrybinis procesas, per kurį susijungė septynių pasaulių erdvės ir į bendrą subtiliąją erdvę susiliejo septynių pasaulių galimybės, vėl iškilo klausimas, kaip bendradarbiauti tarpusavyje, kas tikslinga šioje kūryboje, o kas ne. Juk kai kokia nors žmonių komanda nusprendžia kurti savo įmonę, jie aptaria tam tikras darbo sąlygas, tikslus, nubrėžia savo verslo kryptį, tarkime, gamins batus ar teiks SPA paslaugas. Taip ir čia. Kai susiliejo septynių pasaulių monados, jos turėjo perprasti Visatos Kūrėjo naujas idėjas. Nors kiekvienam iš septynių pasaulių jos buvo panašios, tačiau darbo sąlygos dabar susikūrė naujos, nes padaugėjo kombinacijų jungčių. Viena esminių sąlygų – Kosminės sąmonės materijoje ne tik išgyvena patyrimus, bet ir pačios aktyviai įsijungia į kūrybą, pasitelkdamos savo tikslinius instrumentus.
Tą akimirką, kai kilo idėja, kad Kosminės sąmonės gali pačios kurti ir įnešti konkretų savo indėlį į materinį žmogaus gyvenimą, išsiskleidė jų individualumas ir tam tikras asmeniškumas. Galima sakyti – egoistiniai Kosminių sąmonių sprendimai. Vienos Kosminės sąmonės nusprendė pasitraukti iš šios kūrybos, kitos panoro daryti dar didesnę įtaką žemiškai materijai. Šių Kosminių sąmonių galias įvaldyti Kūrėjui tapo per sunku, todėl vėl prireikė Absoliuto sąmonės pagalbos. Štai tuomet Jis išskleidė stabilumo materiją Kosminių sąmonių erdvėje, kad šios suvoktų kūrybos kryptingumą, tikslingumą ir naudotų tuos savo gebėjimus, kurie reikalingi šiame kūrybiniame procese.
Kol Kosminės sąmonės išgyveno savo procesus, žmogus, būdamas Kosminės sąmonės dalimi materijoje, išgyveno savuosius. Jis galėjo pajusti maištingas Kosminių sąmonių energijas ir išskleisti galias, kurios neatitiko Kūrėjo dabartinių tikslų. Būdamos ankstesniuose įsikūnijimuose, kai kurios Kosminės sąmonės jau buvo išskleidusios savo galias, jos pasėjo chaosą Žemėje. Prasidėjo nesantaika, karai, ginčai, kieno tiesa teisingesnė, kurio tikėjimas svarbesnis, kurio valdžia galingesnė ir t. t. Kūrėjas turėjo generuoti itin daug tyros energijos, kad skleistųsi kuo daugiau altruizmo, gerumo, pagarbos, meilės kitam ir pasaulyje išliktų pusiausvyra tarp gėrio ir blogio. Pamažu Kosminės sąmonės Žemėje buvo įvaldytos, dabar tik atgarsiai jų maginių galių telikę.
Kai Kūrėjas pasakė, kad Kosminės sąmonės gali kurti laisvai, daugeliui jų kilo noras susigrąžinti visas savo praeities galias ir vėl daryti įtaką žemiškam gyvenimui. Tuomet Kūrėjas pakeitė poziciją, Jis nusprendė sukurti naują visatinę realybę be praeities energijų. Be galių, kurias žemiškoje erdvėje sukūrė žmogaus siela. Kūrėjas integravo naujus gyvybės kodus, sukūrė naują subtilųjį kūną, kuris neturi žemiškos patirties įkrovos. Nebent tik ta, kuri liko, kai stabilumo substancija pakoregavo praeities energinį informacinį lauką. Taip, senoji Kosminių sąmonių patirtis buvo nunulinta. Absoliuto sąmonė į materinį lauką ir į subtiliąją erdvę integravo dar vieną naują substanciją – Tyrumo materiją. Kosminė sąmonė, kurios veiksmuose nėra tyrumo, neturi jokios galios kurti materijoje. Tokios sąmonės žmogus lieka gyventi senosios realybės pasaulyje ir mokosi panaudoti tyrumo energijas savo gyvenime. Senoji realybė lieka kaip išbandymų, pamokų arena, kurioje kiekviena Kosminė sąmonė išgyvena tam tikrus procesus, kol tampa tyra.
Susikūrus Didžiajai sąmonei ir naujam subtiliam kūnui, žmogus patiria didžiulę fizinio ir subtiliųjų kūnų perkrovą. Jo prisirišimai prie praeities atsiminimų neleidžia lengvai išsiskaidyti eteriniam kūnui, apraizgytam praeities energijų. Neleidžia išsiskaidyti karminėms įkrovoms. Žmogus nori remtis savo išsiugdytais įgūdžiais, bet kartu jaučia, kad jie jau nebeveiksnūs, nebekuria materijos. Protas sako, kad toks veiksmų modelis visada veikė, tačiau pastangos nebeduoda tokių rezultatų, kaip anksčiau. Sėkmės nėra, finansų nėra. Be jų žmogui sunku išgyventi, jis sutrinka, nežino, ką daryti. O dar jaučia emocinę sumaištį, nebesugeba suvokti gyvenimo prasmės ir t. t. Todėl laikykitės nuoseklumo ir dirbkite tuos darbus, kuriuos turite, naudokite tuos įgūdžius, kurie jums kuria materinę gerovę, kol taps visiškai aišku, kad atėjo laikas veikti pasitelkus naujuosius įgūdžius.
Tyrumo substancija sukuria labai aiškias sąlygas pasireikšti žmogaus ir Kosminės sąmonės galioms. Nėra tyrumo, nėra galios. Nesugebi sutelkti konkrečių energijų savo realybei kurti ir tenkiniesi tuo, ką sukuria kiti, Kūrėjas. Toks variantas nėra blogas, savo žemišką gyvenimą galima nugyventi išties gerai, bet Kosminių sąmonių galios, gebančios kurti ir nemateriniame lygmenyje, neišsiskleis. Vadinasi, toks žmogus gali patirti kvantinės sąmonės galią, gali sėkmingai kurti savo gyvenimą, bet jis nepatirs savęs, kaip Kosminės sąmonės, ir negalės pereiti į naujos realybės gyvenimą, apie kurios pirmines egzistavimo sąlygas užsiminiau skirsnio pradžioje.
Kūrėjo kvantinė sąmonė skleidžiasi 10 dimensijoje. Pakitus sąmonei, žmogus gali kurti žemišką gyvenimą pasinaudodamas gebėjimais, kurie tampa aktyvūs dėl septynių monadų jungties. Jis savaime patiria stabilumo jausmą, nes jei nesugebėtų pasiekti stabilumo būsenos, naujieji gebėjimai padarytų daugiau žalos nei atneštų naudos. Sugebėti būti stabiliam yra kvantinės sąmonės atsiskleidimo sąlyga. Antraip susitelkusios į vienį septynių monadų galimybės liks neišnaudotos. Tam reikalingi kvantiniai įgūdžiai. Jie atsiveria tik tada, kai savo žemiškame gyvenime žmogus įvaldo stabilumo būseną ir persmelkia ją pozityvumu. Žmogus tuomet jau gali pasitelkti naujuosius gebėjimus, naudotis galimybėmis, kurios užfiksuotos Didžiojoje sąmonėje iki 10 dimensijos. Nepaisant naujų Didžiosios sąmonės aspektų, žmogus gebės gyventi ir savo senojoje realybėje. Jis bus sumanesnis, gabesnis, sėkmingesnis, tačiau dar galės naudotis senaisiais įgūdžiais ir savo kosminės sąmonės informaciniu lauku, kurį atsinešė gimdamas. Kitaip tariant, žmogus, kurio Didžioji sąmonė išsiskleidė, galės rinktis, kaip jam gyventi. Senoje realybėje su naujais subtiliais ir kvantiniais įgūdžiais ar toliau gilintis į savo naujuosius pojūčius, naująsias galimybes ir kurti naują realybę, kurioje vyraus naujos energijos, santykiai, prasmės ir tiesos.
Ties 11 dimensija žmogus atsiskiria nuo senosios realybės. Atpažįsta savyje Kosminės sąmonės galias ir pradeda gyvenimą naujoje visatinėje realybėje.
