Naujiems žmogaus gebėjimams pasireikšti bus reikalinga nauja matricos platforma. Visa kas kuriasi dėl sutelktų energijų. Senojoje realybėje visas energijas sutelkė Kūrėjas, dabar gi į bendrą kūrybą įsijungia daug naujų kosminių sąmonių, kurios, norėdamas įmaterinti tam tikras idėjas, turi bendradarbiauti su žmogumi. Žmogus savo dėmesio energija įvaldo subtiliąsias energijas, susilieja su jomis ir nukreipia į veikiančius subjektus. Žmogaus suvokimas įgalins veikti dėsnius, kurie iki šiol neegzistavo materijoje. Šie dėsniai bus reikalingi, nes veriasi nauji gebėjimai pačiame žmoguje.
Kai mūsų Visatos Kūrėjas iniciavo greitą žmogaus sąmonės virsmą ir įdiegė į žmogų naują sąmonės struktūrą, Jis sutelkė septynias monadas iš skirtingų savo visatoje egzistuojančių pasaulių ir naują žmogų kūrė naudodamas jam pažįstamus įrankius. Septynios monados į bendrą sferą sujungė savo pasauliuose egzistuojančius dėsnius ir principus. Kiekvienas jų buvo unikalus. Dabar, susijungus septynioms monadoms, pirminė materinė sfera iki dvyliktosios dimensijos pakito. Išsiskleidė pakitusi Kūrėjo sąmonė ir susikūrė nauja subtilioji erdvė, kuri iš savo struktūros sukūrė subtiliuosius kūnus antrajai žmogaus gyvybei. Taip susiformavo materinė 8D erdvė.
Žmogus, įgijęs naują suvokiminę-pajautiminę sąmonę, jau geba iššifruoti tai, kas egzistuoja aštuonmatėje erdvėje. Subtilus kūnas yra naujosios subtiliosios erdvės atspindys. Tiesa, septynios monados visada buvo Visatos Kūrėjo sąmonėje, būtent Jis gebėjo sukurti tvarką iš chaoso, kuris kilo tą akimirką, kai susijungė septynių pasaulių dėsniai, principai ir sąlygos. Nors ir pradėjo egzistuoti naujoji sąmonės struktūra ir naujoji subtilioji erdvė, žmogus ir toliau eina keliu, kurį jam numatė Kūrėjas. Reikia laiko įvaldyti savo naujuosius gebėjimus ir įgūdžius, įaktyvinti dėsnius, kurie veikia subtiliojoje erdvėje. Toji nauja materinė 8D erdvė tampa mums galimybių erdve. Vadinasi, visa, kas yra toje erdvėje, greitu laiku taps mūsų realybe. Mumyse jau yra subatominės dalelytės, kurios rezonuoja su tais naujais dėsniais ir principais. Kadangi subtilioji erdvė sujungė septynių monadų substancijas, tai ir materinis daugiamatiškumas prasiplėtė. Tad žmogui reikalingas naujas instrumentas, kuriuo jis galėtų suvokti daug naujų pozicijų vienu metu. Tam Kūrėjas jau paruošęs kvantinę sąmonę, kurioje įdiegti naujieji įgūdžiai, naujos priemonės naujai realybei kurti.
Žmogui pradeda vertis daugybė naujų, iki šiol dar nepatirtų galimybių, tad nieko nuostabaus, kad visą šį procesą lydi vidinė sumaištis, nežinia, daugybė klausimų ir abejonių. Ką reiškia vieni ar kiti pojūčiai, vieni ar kiti ženklai bei simboliai? Žmogaus viduje kyla chaosas, jis suvokia, kad tai, ką žino, nepadeda gyventi dabarties akimirkoje. Nėra į ką remtis, viskas nauja ir dar nepažinta. Protas nesugeba pažinti, paaiškinti kai kurių dalykų, tačiau vidus jaučia, kad veriasi nauji horizontai. Štai kodėl Absoliuto sąmonė dovanojo naują substanciją – stabilumo materiją. Materiją, kuri chaosą paverčia tvarka. Kuri geba visus naujuosius dėsnius, principus, galimybes padengti stabilumo substancija ir pamažu įaktyvinti tai, kas reikalinga dabarties žmogaus pozicijai ir tuo pačiu numatytai Kūrėjo ateities pozicijai.
Stabilumas, kaip devintosios dimensijos substancija, išsiskleidė subtiliojoje erdvėje ir integravosi į žmogaus Didžiosios sąmonės sferą, kartu ir į žmogaus subtilųjį kūną. Atsiradęs stabilumas keičia žmogaus emocinę ir psichinę sąmonę – ištrina, išskaido itin žemo dažnio energines įkrovas. Žemo dažnio emocines ir mentalines įkrovas, žemo dažnio informacinį lauką. Vadinasi, išsisklaido tiek toji žemesnio dažnio informacija, kuri jau buvo mumyse, šioje žemiškoje realybėje, tiek toji, kurią į bendrą subtiliąją erdvę įnešė septynių monadų substancijos. Absoliuto sąmonės išskleista stabilumo substancija paveikė ne tik žemišką gyvenimą, bet ir kosminių sąmonių gyvenimą.
