Ką reiškia nepažinta sąmonė? Ar ji gali būti nors kiek pažinta? Šis klausimas iškilo, kai 2023–ųjų birželio 19–osios naktį prabudusi išgirdau mintį: tu parašysi tris veikalus apie nepažintą sąmonę. Lig tol jau buvau parašiusi tris „7 sąmonės augimo ciklai“ knygas, „Būties kūrybos“ mokymuose jau dėsčiau temas apie naują sąmonės struktūrą, tad apie ką turėtų būti minėtieji veikalai? Ilgai sukau galvą, bet atsakymo nebuvo. Kartą kitą mėginau rašyti – niekas nepavyko. Praėjus beveik metams (2024. 04.17) mane vėl pažadino iš miego aiški mintis: gavai leidimą rašyti knygą apie Didžiąją Sąmonę (8D–12D). Ši mintis skambėjo keistai, juk jau daug knygų esu užrašiusi, ir jokio leidimo tam nereikėjo. Po kurio laiko supratau, kad buvo duotas leidimas knygą rašyti, o ne užrašyti. Tai reiškia sąmoningai ją kurti pačiai. Ne laukti atsisėdus prie užrašų, kol Mokytojai perduos informaciją, o pačiai viską apmąstyti ir rašyti.
Sėdau, rašiau. Tuo pačiu vyko daug įvairių procesų, leidžiančių suvokti teoriją, daug asmeninių vizijų, meditacijų, pokalbių su draugais. Tačiau rašymas strigo. Praėjus kelioms dienoms atėjo kita žinutė: preciziškumas yra naujo darbo sąlyga. Supratau, kad preciziškumas – tai tikslumas ir gebėjimas iki smulkiausių dalelyčių išgryninti savo vidinius pojūčius. Jei patiriu nors mažiausią pojūtį, kad kažkas yra ne taip, privalau išsiaiškinti. Maniau, kad tai susiję su mokymais, su gebėjimu jausti, kaip keičiasi žmogus. Tačiau preciziškumo buvo prašoma laikytis rašant. Mat pradėjusi rašyti knygą jau nuo pirmos eilutės jaučiau, kad kažkas yra ne taip. Svarsčiau, dėl ko taip galėtų būti. Juk gavau leidimą rašyti knygą, rašau, kaip moku, o jausmas – ne itin geras. Praėjo dar keli mėnesiai, per kuriuos išgyvenau įvairių patirčių. Aiškiai įvardijau sau vieną dalyką: jei netikiu bent vienos savo užrašytos frazės tiesa, ji ir kitiems nebus tikra bei gyva. Jeigu gavau leidimą rašyti knygą, vadinasi, jau galiu ne tik rašyti, bet ir sutelkto dėmesio energija aktyvuoti nepažintą sąmonę. Viskas man turi būti tikra ir nekelti nė mažiausių abejonių. Kelias dienas stebėjau save ir analizavau, kas gali kelti abejonių. Supratau, kad viską išsiaiškinsiu rašydama.
Vidiniu regėjimu matau, kiek daug įvairių sąmonių jau yra pasiruošusios bendrai kūrybai. Tikiu, kad manęs laukia nuostabus kūrybinis laikas. Neapriboju savęs nei laiku, nei įsipareigojimais. Atsiveriu kūrybiniam srautui stebėdama, kaip kartu su nematerijoje egzistuojančiomis sąmonėmis kursime žmogaus sąmonės struktūrą, pritaikytą Kūrėjo ateities planams. Duodami leidimą rašyti knygą Mokytojai, menu, sakė, jog maždaug dvi dešimtis puslapių galiu skirti jau pažintos sąmonės aptarimui bei apibendrinimui. Nuo to ir pradėsiu.
