Šiame gyvenimo momente susidurs dvi siekiamybės: žmogaus siekiamybė sąmonėti ir patirti gyvenimo naujumą bei kosminės sąmonės siekiamybė įvaldyti naujus įgūdžius, kurių dar nebuvo išmokusi per daugybę prieš tai buvusių įsikūnijimų. O jeigu prie tos akimirkos prisijungs ir Kūrėjas su savo siekiamybe, tuomet žmogaus laukia didžiulis vidinis proveržis. Kai žmogus gyvena tik su savo energijomis, jis kuria gyvenimą tik šia galia. Kai pavargsta, nusilpsta, ištaško savo energiją per emocijas, įtampą, neteisingus santykius, susilpnėja jo vidinė galia. Silpsta sveikata, sėkmė, džiugesys.
Kai ateini į akimirką, kai susijungi su savo kosminės sąmonės siekiamybėmis, į tavo gyvenimą jėgą pradeda tiekti kosminė sąmonė. Ji įneša savo kosmines patirtis, jau išugdytus vidinius įgūdžius, ir tavo gyvenimas atsinaujina. Tavyje vėl įsižiebia noras gyventi, viskas aplink harmonizuojasi, atsiranda daugiau džiaugsmo, daugiau sėkmės – ne tik tau, bet ir tavo aplinkos žmonėms. Gyvybingumas, sveikata, kūrybinis proveržis – visa tai sugrįžta į gyvenimą, ir tarsi iš naujo atgimsti.
Kūrėjas žmogų nuolat palaiko. Tačiau Jis stebi, kas padėtų žmogui sąmonėti, ir dažnai palieka jį savo asmeninėse patirtyse vieną. Ne vien dėl to, kad išmoktų tam tikras pamokas, bet kad sustiprintų drąsą, išsiugdytų pasitikėjimą savimi, susivoktų, kas jam svarbu, ir atsivertų vidiniam pokyčiui. O kai žmogus atsiveria vidiniam pokyčiui, tai jau sutampa ir su Kūrėjo siekiamybėmis. Kūrėjas siekia ne tik žmogaus virsmo, ne tik sąmonės virsmo, bet ir visuminio žmonijos virsmo, kuris atitiktų Visatos virsmo ciklus. Ir kai Kūrėjas prisijungia prie žmogaus ir jo kosminės sąmonės susijungimo momento, Jis suteikia labai daug energijos žmogaus gyvenimui. Ši energija išdegina daug žemesnio dažnio gyvenimiškų įvykių, išdegina užsilikusios karmos nuotrupas, atskiria nuo žmogaus jo virsmą stabdančius žmones ir sukuria jam sėkmę bei gerovę. Šią gerovę Kūrėjas palaiko savo dėmesio energija, bet tik tam, kad žmogus tikslingai sąmonėtų. Jei žmogaus ego labai save sureikšmina ir jis ima veikti nebe kartu su Kūrėju, Kūrėjas savo energiją atsiima, ir Jo palaikoma gerovė sunyksta. Vadinasi, Kūrėjas suteikia papildomą gerovę tada, kai žmogus gyvena tikslingai – kai įgyvendina tai, ką jaučia savo vidiniais pojūčiais arba ką pataria subtilieji Mokytojai.
P.S. Čia mano romanas ir užsibaigia. Ar jis prasitęs, ar ne, tikrai nežinau. Tikiuosi, buvo smagu skaityti ir tikiuosi, kad Mokytojai kada nors grįš prie šio rašymo. stiliaus
