Justina Magelinskienė Vidinė tyla
Tyla man siejasi su kokybe, viena iš NVR vertybių. Suvokiant, kad išorė nepasiūlys nieko ko nėra viduje, atsiranda poreikis išgirsti – o kas gi skamba, reiškiasi mano viduje. Tam turiu nutildyti išorės triukšmą, taipogi ir savo vidinį netikslinių minčių triukšmą ir tapti stebėtoja. Iš tiesų, kuo dažniau būnu tyloje, kuo dažniau pavyksta tapti savo gyvenimo stebėtoja, tuo tikslingesnės mintys, o iš jų ir veiksmai. Esu pastebėjusi, kad tuomet tiesiog imu ir darau. Sumažėja tos ilgos pauzės tarp minties ir veiksmo, nes būnu šioje akimirkoje. Ateina žodis minčių disciplina. Pradėjus pilnai šimtu procentu būti šioje akimirkoje keičiasi viskas, netgi kai ekspromtu atsiranda laisvo laiko jį išnaudoju tikslingam apgalvojimui vieno ar kito sprendimo. Susitelkus į tikslingumą, šią akimirką, nebeblaško ir vieta ar išorės garsai, nes atsiranda gilesnis suvokimas, priėmimas to kas aplinkui, pradedu veikti iš aukštesnės dimensijos. Nebelikus minčių triukšmo, dingsta ir nuovargis, daugybė netikslinių veiksmų, betikslio laiko leidimo, tarsi išsisklaido smegenų rūkas. Kažkada su dietos pagalba irgi esu pasiekusi tokią būseną kai viskas tapo labai aišku, ramu, tarsi kūnas be teršalų. Tačiau tai galima pasiekti ir dėmesio koncentracijos valdymu, suvokimu kokia dovana kiekviena akimirka šioje Žemėje ir jos svarbos įvertinimu. Kaip balansuoju mitybą taip galima subalansuoti ir savo mintis, ir tuomet jau ne gyvenimas mane valdo, o aš savo gyvenimą, atsiranda kokybė.
Kokybė man apie tai, kad kas kartą itin gerai apgalvoju ar verta būti ten kur nuneša mintys ar dėmesys, vėl grįždama į stabilumą. Stabilizavus mintis atsiranda daug laiko, veikti tai ką nespėdavau, tam kas man itin svarbu. Išnyksta skubėjimas. O išnykus skubėjimui, po truputį traukiasi įtampa, grįžta laisvės pojūtis, gyvenimo džiaugsmas, įkvėpimas, noras kurti grožį. Grožis tampa ne prabanga, o būtinybe, nes subtilumas į grubią aplinką negali įsilieti. Kaip ir subtilieji mokytojai – turi būti vietos, tylos – kokybiškos stabilios būsenos, atvirumo priimti tai ko dar nebuvo, kad kartu galėtume kurti NVR.
Pusiau miego būsenoje man buvo parodyta vieno iš subtiliųjų nematomų kūnų veikla, kaip supratau, mentalinio. Dažnai kaip ir fizinio kūno žarnynas būna užterštas ir kūnas negali pilnai pasisavinti suvalgomo maisto, tas pats gali vykti ir mentaliniame kūne dėl informacijos pertekliaus. Rašydama pradedu matyti paraleles su mano anksčiau vesta praktika ir tyla. Gyvenime dažnai ieškojau paprastumo, kad netapčiau priklausoma nei nuo praktikos, nei nuo daikto, tam tikro mokymo, mokytojo ar kito žmogaus. Mes galime persotinti ne tik žinių, informacijos pertekliumi, bet ir kitų žmonių įtaka. Tad kaip kartais fizinis kūnas prašosi leisti pailsėti nuo maisto, taip nuo informacinio triukšmo prašosi poilsio ir mūsų psichika, kad lengviau būtų suprasti kur baigiuosi aš ir kur prasideda kitas. Esu pastebėjusi, kad ir žinutės iš subtilaus pasaulio dažniau mane pasiekia pailsėjus ir išvalius savo mintis. Priešingu atveju krenta užrašomos informacijos kokybė, suprantamumas, didėja tikimybė užrašyti netikslinę informaciją.
Sąmoningai praktikuodama tylą, atlaisvinu mintis nuo to, kas ne mano – iš išorės prisigaudyto triukšmo, perteklinės informacijos, kitų nuomonių ir įtakų. Esu jautusi ne savo mintis galvoje vos pabudus, nesąmoningai persiimdvau kitų psichoemociniu lauku, t.y. emocijomis, mintimis ir pan. Esu jautrus žmogus, tad psichohigiena, kurią praktikuoju būdama tyloje, man yra būtina. Tikslas yra išgirsti save, tai kas ateina iš aukštesnių planų, vibracijų, tam ,kad būtų įmaterinta. Rašant šį tekstą jaučiu seniai patirtą pakylėtą būseną, tam tikrą sąmonės išsiplėtimą. Užsirašo naujų žodžių, kurių iki tol nenaudojau (pvz.; psichoemocinė higiena, psichoemocinis laukas). Iš tokių gana naujų ir nepatirtų anksčiau dalykų yra atsiradę kvapai, vaizdai, kurių nėra fizinėje aplinkoje. Grįžtant prie tylos,tai joje išbūti nėra lengva, prie įvairiausių dirgiklių ir stimulų įpratusiam protui, tačiau su laiku tampa vis lengviau ir paprasčiau. Supratau, kad ir meditacijos klausytis tada, kai esu pervargus nuo informacijos gausos, nevisada tikslinga, nes suvokiama tik maža dalis.
Jei aš pati savyje nesusigaudau, mintys chaotiškos vis primenu sau koncentruotis į Absoliuto stabilumo lauką. Rašydama juokiuosi, nes matau kaip dažnai aš tai pamiršdavau dėl informacijos pertekliaus savo galvoje. Suprantu, kad ir didelis jautrumas galėjo pasireikšti ir dėl to, kad bandžiau daryti dalykus viena – be Kūrėjo, Absoliuto ir visų subtiliųjų planų pagalbos. Nuo šio Vienio galiu atsitapanti tik pati – sąmoningai ar nesąmoningai. Aš esu Juose ir Jie yra manyje. Nepertraukiamas visa ko Vienis.
Vidinėje tyloje pasimato bendras vaizdas tam tikros situacijos, o ilgainiui ir daugelio gyvenimo sričių, potencialo. Atsiranda laiko ir jėgų veikti, pastebėjau, kad net kūno skausmai dingo arba stipriai sumažėjo. Manau, kad po tuo slypėjo tam tikros emocijos, kurias tiesiog išjaustus ir neprisirišant paleidus, nebeliko kam slėptis po liga. Pati nustebau kiek daug galiu nuveikti nepavargdama.
Vidinės tylos be minčių praktikavimas leido sau suteikti greitą poilsį, taip greitai nenuvargti, nes sumažėjo įtampos ir streso priimant gyvenimą ir situacijas tokias, kokios yra. Išmokau susikoncentruoti į čia ir dabar. Tampu vis stabilesnė ir mažiau priklausoma nuo emocijų. Anksčiau dažniausiai veikdavau tik iš aukštų vibracijų emocijų, tad trūko efektyvumo, nuoseklumo. Prieš kokį mėnesį ar du atėjo žodis nuosaikumas. Tai buvo taip netikėta, kad net pasižiūrėjau ką reiškia. Radau, kad tai saikingumas, godumo priešingybė. O godi tikrai jutausi, nes stengiausi viską sužinoti, pasinaudoti palankiomis progomis ir dažnai pavargdavau nuo savo pačios emocijų svyravimo, informacijos gausos stengiantis viską sugaudyti. Gyvo susitikimo pas Violetą metu mūsų kursas išjautinėjo savo monadų savybes. Kadangi gruodį dirbau labai daug, tai susitikimo įrašą gebėjau peržiūrėti tik po trijų savaičių. Pirma ką užrašiau ir buvo nuosaikumas. Suprantu, kad tai ir buvo raktas atsitapatinti nuo veikimo iš jausmo, manau tai puikiai apibūdina viena iš NVR savybių – tikslingumas, kurią taipogi įrašiau kaip apibūdinančią vieną iš septynių mano monadų savybių. Jaučiu kaip sąmoningai išinstaliuoju iš savęs nereikalingas elgesio programas ir renkuosi pati savo veiksmais kurti savo jauseną ir gyvenimo realybę. Tai man ir yra apie kokybę, vieną iš pagrindinių NVR vertybių, atėjusią vietoj kiekybės senojoje realybėje.
Ateina klausimas ką man davė Būties Kūrybos projektas. Gebėjimą išeiti iš užburtų ratų ciklo, kaip aš juos vadinau. Jausmas kaip įsišaknijusio medžio, kuris anksčiau buvo vėtomas ir mėtomas įvairių gyvenimo situacijų ir problemų. Net žodynas, suvokimas ima keistis, kur anksčiau mačiau problemą dabar pradedu ieškoti galimybės.
