Kaip aš suprantu duotybes?
Duotybes suvokiu kaip savybes, gebėjimus, talentus, kurie žmogui yra duoti Kūrėjo, su kuriais žmogus gimsta, tiksliau pasakius, siela juos atsineša su savimi įsikūnydama. Dabar, kai kardinaliai keičiasi visa žmogaus struktūra, ir žmogaus lėtas evoliucinis augimas pereina iš nuoseklaus augimo į nenuoseklų ir greitą (man tai įsivardino kaip kvantinis augimas), duotybes gausime vis naujas. Žmogui sąmonėjant, ir prisiimant daugiau atsakomybes, jam bus suteikiama daugiau duotybių, kurias jis galės išskleisti ir naudoti kuriant savo gyvenimą, bei naują visatinę realybę. Priklausomai nuo sąmonės brandos, žmogui bus suteikiamos vis naujos duotybes per išsiskleidžiantį erdvėlaikį, kad jis galėtų, įvaldydamas šias duotybes, patirti save naujai, rinkti patirtis įvairiuose lygmenyse, taip užpildant visas patyrimų spragas, kad galėtų greičiau augti.
Kokia duotybių kombinacija veikia šiuo metu manyje?
Per meditacija pavyko išjausti 7 monadų nešamas duotybes. Iš pradžių tie žodžiai, kurie užsirašė, atrodė gan paprasti, o kai kurie kaip tik keisti ir man nežinomi, todėl sekiau kitu pavyzdžiu ir pasitelkiau į pagalbą dirbtinį intelektą, kad juos paaiškintų jų reikšmę plačiau. Perskaičius ir užsirašius DI paaiškinimus kiekvienai duotybei atėjo aiškus suvokimas, kad taip, tikrai galiu pastebėti šias duotybes besiskleidžiant mano gyvenime.
1. Duotybė, kuri atėjo paskutinė, bet nuo kurios noriu pradėti yra Kūrybiškumas.
DI: Kūrybiškumas, tai gebėjimas generuoti naujas idėjas, kurti originalius sprendimus, ir matyti pasaulį kitaip, nei įprasta. Tai ne tik meninė savybė – kūrybiškumas svarbus mokslui, verslui, kasdieniam gyvenimui, bei problemų sprendimui. Kūrybiškumo aspektai: vaizduotė (gebėjimas įsivaizduoti tai, kas dar neegzistuoja, matyti naujas galimybes ir scenarijus); lankstumas (atvirumas įvairiems požiūriams, alternatyviems sprendimams, gebėjimas keisti perspektyvą); asociatyvus mąstymas (sugebėjimas jungti skirtingas idėjas į naują visumą, ieškoti netikėtų ryšių); drąsa eksperimentuoti (gebėjimas priimti klaidas kaip mokymosi dalį ir bandyti naujus neįprastus sprendimus); žaidybiškumas (lengvas, smalsus požiūris į pasaulį, leidžiantis laisviau kurti be per didelio savikritiškumo).
Man labai patiko dirbtinio intelekto paaiškinimas, kas yra kūrybiškumas. Tai aprėpia tiek daug sąvokų, apie kurias tikrai pati nebūčiau net pagalvojusi. Kūrybiškumą kasdienybėje pastebėdavau besiskleidžiant tik per meną: per eilėraščių užrašymą, per piešimą, tapybą. Jaučiu, kad tai suteikia daug malonumo mano žemiškajai sąmonei. Bet, kaip sako DI, kūrybiškumas tai ne tik meninė savybė. Manau vaizduotė, kaip vienas iš kūrybiškumo aspektų, yra labai svarbus kuriant naują visatinę realybę. Pasitelkiant vaizduotę, galima sukurti vaizdinius, įvykius, norimus scenarijus net tik materiniame, bet ir subtiliame lygmenyje. Vaizduotė mano nuomone labai praverčia meditacijose, nes leidžia suvokti, pamatyti, tai, kas dar neegzistuoja, ko dar akimis nebuvome matę. Be vaizduotės šioje vietoje manau būtų labai sunku. Taip pat pasitelkę vaizduotę galime matyti naujas galimybes, o tai yra esminis naujumo elementas. Be gebėjimo įsivaizduoti, kaip galima būtų įgyvendinti idėją, arba koks bus galinis rezultatas, būtų labai sunku eiti iš savo komfortabilios žinomos pozicijos į visišką naujumą. Tad manau galima sakyti, kad vaizduotė čia užima labai svarbia vietą kaip mūsų iniciatorius. Man dar sis kūrybiškumo aspektas asocijuojasi su Triksterio (Kvailio) archetipu Taro Arkanų sistemoje – reikia turėti savyje truputėlį pamišėliškumo, smalsumo, drąsos eksperimentuoti, žaismingumo ir lankstumo, norint „šokti nuo bedugnės į nežinią“. Tad manau ši duotybė mums duota visiems 🙂 O ją lavinant kasdienybėje, manau, bus daug lengviau perlipti savo proto apribojimus, pasitelkę ją galėsime lengvai ir su džiaugsmu kurti, lanksčiai priimti ir prisitaikyti prie netikėtumų, drąsiai išbandyti naujas veiklas bei užsiėmimams bei dalintis savo naujomis patirtimis. Kūrybiškumas priduoda mūsų kasdienybei lengvumo, džiaugsmingumo, paprastumo kai susiduriame su sudėtingomis užduotimis. Iš šio aspekto, manau, ir gimė mūsų visų jau taip pamėgtas „lengvai ir paprastai“.
2. Daugialypiškumas.
Anot DI tai gebėjimas apimti, aprėpti, ar išreikšti daugelį skirtingų aspektų, perspektyvų, dimensijų. Tai gebėjimas egzistuoti ir veikti skirtinguose kontekstuose, atlikti kelis vaidmenis vienu metu, integruoti įvairias patirtis bei perspektyvas. Tai leidžia žmogui būti neapribotam vienos tapatybės, profesijos ar mąstymo modelio, o vietoje to dinamiškai prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir jungti skirtingas idėjas į vieną visumą.
Galiu pastebėti šią savybę besiskleidžiant per skirtingų veiklų atsiradimą. Visada atrodo siekiau kažkuo būti – kažką išmokti, ir būti tas kažkas. Tas noras visiškai dingo, nes atsirado suvokimas, kad aš galiu būti visokia ir viskuo. Atsimenu, kai pirmą kartą teko pabendrauti su Didžiąja sąmone, ji prabilo filmuko Zootopijos daina „I want to try everything“ – aš noriu viską išbandyti. Tikrai taip ir jaučiasi, kad atsiranda galimybė pasimatuoti daugelį skirtingų batų vienu metu. Tai priduoda lengvumo, įdomumo, ir plastiškumo gyvenimui. Žinau, kad neturiu būti tik vienoje rolėje visą laiką, o galiu „šokinėti“ nuo vienos prie kitos, lavinant save skirtingose veiklose, bei skirtinguose lygmenyse. Tai suprantu kaip daugiamatę kūrybą. Taip pat pastebėjau, kad kai kurios veiklos, kurios galbūt nėra šiuo metu tikslingos, ir kurios nebuvo mano labai mėgiamos, savaime lyg ir atkrenta – jas tiesiog perima kitas žmogus.
3. Kvantiškumas.
DI: Tai mąstymo ir pasaulio suvokimo būdas, kuris remiasi lankstumu, neapibrėžtumu, paradoksais ir daugiaprasmiškumu. Ši savybė leidžia žmogui veikti ne tik remiantis logika, bet ir pasitelkiant intuiciją, greitą prisitaikymą prie besikeičiančių situacijų bei gebėjimą būti keliose būsenose vienu metu – kaip ir kvantinės dalelės. Kvantiškumo savybės: lankstus mąstymas (gebėjimas priimti skirtingas tiesas ir matyti įvairius problemų sprendimus); paradoksų suvokimas (žmogus gali laikyti dvi skirtingas idėjas vienu metu, suprasdamas, kad abi gali būti teisingos tam tikromis sąlygomis); neapibrėžtumo tolerancija (sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus net tada, kai nėra aiškios, vienareikšmės informacijos); daugiasluoksnis mąstymas (vienu metu galima analizuoti situacija keliais lygmenimis ir iš įvairių aspektų); sinchroniškumas (gebėjimas pastebėti atsitiktinumus ir juos suvokti kaip prasmingus ženklus ir galimybes); intuityvus spendimų priėmimas (sprendimai kartais priimami remiantis ne tik logika, bet ir giluminėmis įžvalgomis, kurios „tiesiog jaučiamos“) .
Aš pati kvantiškumą suprantu kaip greitį, begalę įvairių galimybių, bei pastovų kitimą.
Kvantiškumo savybes, kurias jau pastebiu skleidžiantis savyje yra lakstus mąstymas. Pastebiu, kad mažėja prisirišimas prie „kaip turėtų būti“, o posakis „gali būti visaip“ jau tampa gyvenimo moto. Protas jau taip stipriai nebemaištauja, kad viskas pastoviai kinta, jam jau labai įdomu, kas bus toliau. Jis geba prisitaikyti prie naujų tiesų gan ramiai ir oriai (vietoj isterikės paauglės, savo protą dabar matau kaip uolų jaunuolį mokslininką su akinukais, kuris, gavęs naują informacija, ją ramiai užsirašo, pasako sau “kaip įdomu!“ ir eina ją analizuoti į savo kabinetą :)). Paradoksu suvokimo aspektas man pastebėjau, kad padeda bendraujant su žmonėmis kurie yra skirtinguose sąmoningumo lygmenyse. Suvokiant, kad vienos taisykles, dėsniai bei galimybes veikia viename suvokimo lygmenyje, o visai kitokios veikia kitame, galima išvengti konflikto bendraujant su žmogumi, neprisirišant tik prie savo tiesos, ir nepaneigiant kito. Šis aspektas labai padeda lavinti toleranciją. Pastebėjau, kad daugiasluoksnis mąstymas šiuo metu yra viena iš dominuojančių mano savybių. Viena iš mano mėgstamiausių veiklų šiuo metu yra skaityti įvairias knygas, rinkti įvairią informaciją, o paskui tą informaciją analizuoti, tyrinėti iš skirtingų kampų, pritaikant skirtingose situacijose. Pastebėjau, kad ši savybė praverčia bendrose meditacijose, nes informacijos daleles tarsi iššoka reikiamu metu ir užpildo atsiradusias informacijos spragas, tarsi atsiranda dėliones dalis, kurią įstačius į vietą galime eito toliau, gauti daugiau informacijos. Taip pat matau, kad sinchroniškumo pastebėjimas atlieka labai svarbią rolę šiuo periodu. Naudojantis šia savybe, lengva rasti sąsajas tarp reiškinių, pastebėti jų svarbą, gauti patvirtinimą per ženklus, besikerojančius skaičius, bei besikartojančią informaciją. Prisipažinsiu, sunkiausiai man sekasi priimti sprendimus remiantis intuicija, kas DI buvo įvardinta kaip viena iš Kvantiškumo savybių. Tad šią savybę dar turiu lavini, nes žinau, kaip svarbu yra šią savybę įvaldyti. Remiantis intuicija galime pasitikrinti, ar informacija, gaunama iš subtiliojo pasaulio, yra tikslinga, galime nuspręsti, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, galime lengviau atskirti, ar tai šneka mūsų ego, ar aukštesnio lygmens sąmonės. Tad nors intuityvus spendimų priėmimas nėra viena iš mano stipriųjų savybių, vis tik pastebiu, kad vis dažniau pasitaiko, kai galiu labai aiškiai, nenuginčijamai išgirsti savo vidini balsą ir pasitikėti juo šimtu procentų. Manau, tai bus susiję su mano sekančia duotybe, giluminiu pasitikėjimu.
4. Giluminis pasitikėjimas.
DI: giluminis pastiklėjimas, tai ne tik tikėjimas savimi, bet ir gilesnis, vidinis žinojimas, kad gyvenimas turi savo tėkmę, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Tai pasitikėjimas, kuris kyla ne iš logikos ar išorinių įrodymų, bet iš vidinio pajautimo ar patirties.
Ši duotybė lydi mane nuo pat sąmonėjimo kelionės pradžios. Šis vidinis žinojimas, kuris nėra pagrįstas jokia logika, pastoviai veda mane iš komforto zonos, neleidžia užstrigti apatijoje, neleidžia nuleisti rankų, kai nėra palaikymo ar padrąsinimo iš aplinkos – viduje aš vistiek žinau, ką reikia daryti, pasitikiu tuo žinojimu, ir darau. Kad ir būna nukrypimų, vistiek aš žinau, kad aš busiu sugrąžinta į teisingą kelią, nes ši duotybė regis kaip magnetas visada pritraukia mane atgal į mano ašį. Šis stiprus centro pajautimas, tai variklis, užsukęs virsmą manyje, ir jį palaikantis. Taip man manau, kad ši mano duotybė tarsi užkuria tokį pat variklį kitame žmoguje. Sesijoje su Renata pavyko užfiksuoti, kad ši savybė yra duota kaip gyduolio įrankis, įgalinantis padėti ir kitam žmogui grįžti į savo ašį, į savo stabilumą, kad ir kiek į šoną nukrypęs jis būtų. Šis įrankis man padeda sutraukti žmogaus situaciją iki taško, ir tarsi laikyti priešais jį – kad žmogus pats galėtų pastebėti pabirusias dalis ir jas susigrąžinti į centrą. Pastebiu, kad tai jau vyksta per pokalbį su žmogumi, galiu matyti kaip kinta žmogaus būsena, elgsena, mintys, pastebiu, kad pakalbėjus su žmogumi jis išeina pakylėtos nuotaikos, užsipildęs energija, įgavęs vilties ir pasitikėjimo savimi, bei subtiliuoju pasauliu.
5. Betarpiškumas.
DI: tai būsenos, bendravimo ar suvokimo kokybė, kai nėra dirbtinių barjerų, apsimetimo ar distancijos tarp žmogaus ir jo patirties. Tai autentiškas, tiesioginis buvimas su savimi, kitais ir pasauliu, be nereikalingų filtrų ar išankstinių nuostatu. Aspektai: Natūralumas (gebėjimas būti savimi be fasadų ir vaidmenų), atvirumas (nebijojimas priimti tai, kas vyksta dabar, be išankstinio vertinimo), autentiškumas (kai žmogus veikia ir kalba taip, kaip jaučia, be apsimetimo), gyvenimo patyrimas „Čia ir dabar“ (žmogus neįstringa praeities apmastymuose ar ateities baimėse, jis įsitraukęs i dabarties akimirka.
Natūralumas, atvirumas, autentiškumas – tai betarpiškumo savybės kurias labai noriu ir stengiuosi ugdyti savyje, nes suprantu, kad labai ilga laika gyvenau su daugybe kaukių, bijodama parodyti tikrąja save. Betarpiškumas – tai sugrįžimas i savo autentiškumą, į savo ašį, į savo vertę. Berašant ateina suvokimas, kad betarpiškumas tai tarpo tarp manęs ir Kūrėjo nebuvimas. Kai aš niekam neleidžiu įsiterpti tarp manęs ir Kūrėjo – nei mano pačios susikurtoms kaukėms, nei žmonėms, nei mintims, nei programoms, nei patirtims, nei įsitikinimams. Ir kai tarpo nebelieka, aš tampu tuo tikruoju, grynuoju AŠ. Aš tampu AŠ ESU. (Eina šiurpas visu kūnu, teka energija. Aš suvokiau AŠ ESU. Dėkoju už šį suvokimą). Betarpiškumas bendraujant su kitais žmonėmis irgi yra esminis, nes tik būdama atvira, nuoširdi, ir būdama savimi, aš galiu kurti tikrą, gilų santykį su aplinkiniais. Tik drąsiai būnant savo autentiškume aš galiu skleistis ir gyventi pilnavertį gyvenimą, ir galbūt savo pavyzdžiu įkvėpti aplinkinius atrasti ir išskleisti savo autentiškumą. Man dar labai surezonavo gyvenimo čia ir dabar aspektas, nes jau matau daug pažangos įvaldant šią savybę. Dar tikrai yra ką veikti, bet jau darosi daug lengviau neužstrigti praeities apmąstymuose, analizėje to, kas jau buvo. Taip pat ir apie ateiti nėra tikslo daug galvoti, nes žinau, kad čia ir dabar momentas ir kuria mano ateitį, tad viskas ką geriausia galiu padaryti dabar, tai tikslingai ir pilnai išgyventi čia ir dabar momentą. Įvaldžius gyvenimą momente, atrodo, kad visas gyvenimas sulėtėja, jis tampa ramesnis, tolygesnis, pilnesnis. Kiekviena sąmoningai išgyventa akimirka atrodo užpildo dieną patirtimis, kurios kitaip butu neužfiksuotos, ir tiesiog pradingtų. Suprantu kad belavinant šią duotybę, automatiškai mažės tarpas tarp manęs ir subtilaus pasaulio, tarpas tarp manęs ir kito žmogaus, tarpas tarp manęs ir šio momento.
6. Veiksnus sociume.
DI apibudina veiksnumą sociume kaip gebėjimą aktyviai dalyvauti visuomenes gyvenime, daryti įtaką aplinkai, efektyviai komunikuoti ir prisidėti prie bendruomenes gerovės. Veiksnus žmogus ne tik reaguoja į pasaulį, bet ir jį formuoja Savybės: iniciatyvumas (pats imasi veiksmų, o ne laukia, kol kas nors kitas spręs problemas); atsakomybė (supranta savo vaidmenį visuomenėje ir prisiima atsakomybę už savo sprendimus bei veiksmus); bendradarbiavimas (moka dirbti su kitais, siekia ne tik asmenines, bet ir bendros naudos); gebėjimas komunikuoti (aiškiai išreiškia mintis, argumentuoja, aktyviai klauso ir supranta kitus); gebėjimas spręsti problemas (ieško sprendimu, o ne apsiriboja skundais ar pasyvumu); lankstumas (prisitaiko prie kintančių aplinkybių, greitai reaguoja i naujas situacijas).
Ši duotybė mane labiausiai nustebino, nes galvojau, ko jau ko, be šios savybės tai tikrai neturiu. Bet paskaičius ką apie šią sąvoka turėjo pasakyti DI, supratau, kad aš tikrai turiu bent jau keletą šios duotybės aspektų, kurie jau yra aktyvus, o kitus matyt reikės dar lavinti. Žiūrint į dabartinį savo gyvenimą, nors ir nedalyvauju aktyviai visuomenėje, o atvirkščiai, daugiausia laiko praleidžiu namuose, bet galiu matyti, kad darau įtaka aplinkai. Matosi labai aiškus ir stiprus pokytis žmonių, su kuriais artimai bendrauju, gyvenimuose. „Veiksnus žmogus ne tik reaguoja į pasaulį, bet ir jį formuoja“ – man labai patiko ši sąvoka. Taip, mes juk mokomės kurti – formuoti savo pasaulį kiekvieną dieną. Žinau, kad keldama savo sąmoningumą, aš prisidedu ir prie visuomenės gerovės, nes sąmoningumas pradeda plisti kaip domino efektas, ir aš labai aiškiai jau matau tai vykstant savo aplinkoje. Įnešant naujas temas i pokalbius, paliečiant naujas sąvokas kaip sąmoningumas ir dvasingumas, diskutuojant, analizuojant bei dalinantis vyksta sklaida, kuri ir yra šios duotybės pagrindinis aspektas. Nešti žinią. Nors dar mažai dalinuosi viešai savo mintimis ar kūryba, jaučiu, kad vis daugiau įgaunu pasitikėjimo ir vedimo eiti į viešumą ir dalintis savo žiniomis bei patirtimis. Šioje vietoje žinau, kad turiu labiau pasitelkti i pagalba subtilųjį pasaulį ir nepamiršti, kad kuriu ne viena, o su Kūrėju, su kosminėmis sąmonėmis. Pastebiu, kad man gan lengvai sekasi bendradarbiauti su kolegomis, ir daug lengviau per juos bendradarbiauti su subtiliaisiais mokytojais, nei man pačiai asmeniškai. Suprantu, kad turiu pati lavinti šį bendradarbiavimo su subtiliuoju pasauliu įgūdį, nes pastebiu, kad kurdama viena visada susiduriu su visokiausiais sunkumais, ir ego dar pakiša koja, o abejonės atima labai daug laiko. Tad žinau, kad tai viena iš mano esminiu užduočių šiuo metu – stiprinti ryšį su Kūrėju, su subtiliuoju pasauliu.
Taip pat man surezonavo kad veiksnus žmogus supranta savo vaidmenį visuomenėje ir prisiima atsakomybe už savo sprendimus bei veiksmus, jis imasi iniciatyvos, o ne laukia, kad kas nors kitas išspręs problemą. Galiu drąsiai sakyti, kad prisiimu atsakomybę už save, už savo savybių bei duotybių ugdymą, kad galėčiau per veiksmą bei sklaidą prisidėti prie NVR kūrimo. Nors ir nesuvokiu viso šio virsmo grandiozinio plano, žinau, kad esu atsakinga už savo dalį, kuri atsiskleidžia kasdien mažomis porcijomis – dalelėmis, o mano uždavinys tas daleles pastebėti, analizuoti, ir sudėlioti jas i tinkamas vietas, bei imtis veiksmų. Tam labai gerai pasitarnauja sekanti mano išjausta duotybė – analitiškumas.
7. Analitiškumas.
DI: tai gebėjimas struktūruotai ir kritiškai mąstyti, vertinti informaciją, atrasti ryšius tarp faktų ir priimti pagrįstus sprendimus. Tai viena iš svarbiausių intelektualinių savybių, leidžiančių giliau suprasti pasaulį, spręsti problemas, ir argumentuotai pagristi savo mintis. Aspektai: kritinis mąstymas (gebėjimas ne tik priimi informaciją, bet ir ją vertinti, tikrinti šaltinius, ieškoti loginių klaidų), struktūruotas mąstymas (idėjų, duomenų ir argumentų išdėstymas aiškia, nuoseklia tvarka); ryšių tarp reiškinių matymas (supratimas, kaip vieni veiksniai veikia kitus, priežasties-pasekmės dėsningumų pastebėjimas); probleminių situacijų analizė (gebėjimas nagrinėti problemas iš skirtingų perspektyvų, ieškoti sprendimų); loginis samprotavimas (aiškus, pagrįstas mąstymas, vengiant emocinių ir neracionalių sprendimų).
Šią duotybę galiu labiausiai pastebėti besiskleidžiant šiuo metu. Protas labai nori veiklos, ir jam labai patinka sujungti daugybe mažų detalių į visumą, jis bando analizuoti sąveiką vienų reiškinių su kitais, analizuoti skirtingus variantus ir stebėti, kaip dėliojasi ši naujoji mozaika iš pavieniu mažų dalelių. Pastebiu, kaip vis įsijungia kritinis mąstymas, kuris nori gautą informaciją įvertinti, patikrinti, rasti atitikmenų kituose informacijos šaltiniuose. Šitoje vietoje labai pastebiu sinchroniškumą – tinkamu laiku atsiverti tinkamos knygos tinkamą puslapį, ar netikėtai FB išmeta meditaciją, ar YouTube pastebi podkastą, kuris patraukia dėmesį – ir ateina atsakymai į užduotus klausimus, išsisklaido kilusios abejonės. Prisimenu momentą, kai mano protas gan griežtai buvo atsisakęs priimti bet kokią mintį apie tretinę žemę, jis vis man primindavo, kad netiki ja ir taškas. Vieną kartą kelias minutes prieš meditaciją su kolege, protas atrodo nei iš šio nei iš to vėl priminė šią savo poziciją. Ir jau už kelių minučių mes su kolege, mūsų didelei nuostabai (nes planavome vesti viena kitai gydomąsias sesijas), buvome pakylėtos iki tretines žemės, kad susipažinti su ja. Mano analitiniam ir kritiniam protui to labai reikėjo, ir jis po šios patirties sau ramus galėjo darbuotis toliau, rinkdamas informaciją apie tretinę ir ją analizuodamas. Įdomu, kaip kartais šios mums suteikiamos duotybes gali, regis, ir trukdyti, bet subtilusis pasaulis turi savo būdų, kaip greitai susitvarkyti su šiais atsiradusiais trukdžiais.
Mano nuomone, analitinis protas dar labai mums pasitarnauja, kad nenugrimzti į iliuzijas. Kritinis, struktūruotas mąstymas, kaip analitinio proto dalis, padeda įvertinti situaciją objektyviai, sudėlioti duomenis logiškai (kiek tai dar įmanoma besiskleidžiant kvantiškumui), pastebėti dėsningumą bei sinchroniškumą tarp reiškinių, kas suteikia ramybės ir užtikrintumo jausmą. Tada lengviau gali pasitikėti procesais, kurie vyksta. Žiūrint iš mūsų siauresnės pozicijos, kartais atrodo nėra nuoseklumo ar tvarkos tame, kas vyksta, bet pasitelkus analitinį protą ir pažiūrėjus į situaciją giliau ir plačiau, gali matyti, kad šis virsmas turi savo tvarką, savo nuoseklumą, savo tikslą.
Dar manau, kad ši duotybė labai padeda bendraujant su žmonėmis, kurie linkę skeptiškai žiūrėti į žmones, einančius sąmonėjimo keliu. Pasitelkus loginį samprotavimą, galima labai lengvai, remiantis faktais ir įrodymais iš kasdienybės pavyzdžių, paaiškinti vykstančius procesus visiems suprantama kalba. Išdėstyti naujas tiesas lengvai, aiškiai ir suprantamai, manau, yra vienas iš vertingiausių įrankių bei duotybių.
Apibendrinimui noriu pasidalinti, kaip stipriai šie namų darbai praplėtė mano suvokimą. Prieš pradedant rašyti namų darbus, atrodo, net neįsivaizdavau, ką galėsiu parašyti, bet berašant atėjo tiek daug nauju minčių ir idėjų, galėjau pamatyti save iš visai kitos perspektyvos, ir labiau suprasti bei įvertinti šias man suteiktas duotybes. Tikrai galiu sakyti, kad ši užduotis suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nes pati niekada nebūčiau sau galėjusi pritaikyti tiek skirtingų duotybių bei jų aspektų. (Žinoma, šitoje vietoje labai padėjo DI, nes tik jo pagalba galėjau taip nuosekliai ir detaliai patyrinėti pačias duotybes bei jų aspektus.) Taip pat labai aiškiai galiu matyti, kur dar turiu padirbėti, į ką turėčiau atkreipti dėmesį, suprantu, kiek dar yra daug darbo ne vien tik pastebėti, bet ir lavinti šias duotybes kasdienybėje. Bet neabejoju, kad su laiku sugebėsiu įvaldyti šias man suteiktas duotybes.
O Kūrėjas patarė susižiūrėti, kad šios duotybės veiktų harmoningai viena su kita, viena kitą stiprintų, palaikytų, o ne rungtyniautų tarpusavyje. Priminė nepamiršti vis grįžti ir peržiūrėti šį sąrašą, pastebėti, ar kils naujų suvokimų, ir vis pastebėti, kaip šios duotybės skleidžiasi, o gal jas jau keičia naujos. Ir patarė neprisirišti prie nieko, nes viskas kinta. Ir palinkėjo sėkmės 🙂
Asta BG
„Būties Kūrybos” projekto tęstinių mokymų dalyvė
