Dienos greitai bėga ir kai kada nespėji padaryti, ką sau buvai pažadėjęs. Taip ir aš pamiršau papasakoti apie nuostabią patirtį pas Dalytę. Daugelis mano skaitytojų ją žinote, nes dažnai pas ją, Klaipėdos r., darau knygų pristatymus ir kitus renginius jos jaukioje salėje.
Ji pakvietė mus su Virginijumi atvykti pas ją pasiimti obelėlę, kurią dovanų nupirko Virginijui. Užsukome sekmadienį po jos vedamos meditacijos. Įėjus į salę ir pasisveikinus su susirinkusiais meditacijoje, pajaučiau labai naujas stiprias energijas. Jos mane taip suintrigavo, kad pas Dalytę atvykau dar kartą ir porai dienų. Taip suvokiau vieną esminę Dalytės galią, kurią jai suteikė jos Budos sąmonė. Tai palaiminimo galia. Net dabar prisiminus tą jos galią iš džiaugsmo net ašaros akyse atsiranda. Ji mane palaimino. Kas įvyko? Mano realybės laukas užsipildė labai aukšto dažnio virpesiais ir tai sudarė sąlygas geriau suvokti naujas tiesas ir atsirado daugiau vidinės kūrybinės jėgos.
Dalytė nuoširdus žmogus. Ji tai priėmė kaip paprastą energijų perdavimą iš vienos energinės plotmės į kitą. Bet aš suvokiau ir mačiau, kad per ją eina žmogui labai svarbūs aukšto dažnio energiniai srautai. Tas palaiminimas ir gydo, ir sėkmę kuria, ir sąmoningumą praplečia, ir gyvenimo kokybę gerina.
Tai dar po poros dienų su Virginijumi jai nupirkome krėslą, kuriame atsisėdus ji galėtų suteikti tą palaiminimą kitiems. Kodėl buvo taip svarbu tą krėslą pasatyti salėje? Tam, kad savo žemišku protu nepaneigtume atsiradusios vidinės galios. O štai dienų inercija mane taip įsuko, kad apie Dalios palaiminimą ir pamiršau pasidalyti. Suvokiu, kad ir ji pati gal nelabai patogiai jaučiasi, kai apie jos naują galią kalbu, bet tai tokia galinga jėga, kurią priimti ir patirti yra didžiulė dovana. Žinoma, tam reikia pasiruošti, to reikia tikrai norėti ir už tą energinę įkrovą reikia prisiimti atsakomybę ją tikslingai naudoti. Bet vis tiek, tai toks stiprus palaiminimas, kad man dar niekur neteko tokio išjausti. Tarsi jos subtilioji Budos sąmonė tą palaiminimą perteiktų per jos rankas.
Kas seka mano mokymus, žino, kad Budos sąmonė yra aktyvi 12 D. Ši erdvė man labai mažai pažįstama, ji dar turi labai daug paslapties. Mano naujausioji veikimo erdvė yra 11 D ir ji susiaktyvino tik po Dalytės palaiminimo.
Tiesa, vieną vakarą subtilieji Mokytojai man sako, turim su tavimi problemą. Sako, mes matome tave vienuoliktoje dimensijoje. Kuriam tau gyvenimo matricą pagal toje dimensijoje egzistuojančius dėsnius ir sąlygas, o tu manai, kad gyveni aštuntoje dimensijoje. Sako, ar tau neatrodo, kad mes prasilenkiame? Gal vis tik būtų laikas sutelkti gyvenimo fokusą į 11D ir iš tos pozicijos kurti savo dieną, savo naujus projektus ir savo naują mokymą. Aš suprantu, kad 11D materijoje įsitvirtino tik per Dalytės suteiktą palaiminimą, (tikiu, kad jos palaiminimas visados priderintas prie konkretaus žmogaus, nes tą palaiminimą perduoda Budos sąmonė, aiškiai žinodama ko žmogui labiausiai reikia tą akimirką). Ir nespėjau sau pasakyti, kad siekiu tą erdvę suvokti ir iš jos pozicijos kurti. Tiesa, kai kuriuos aspektus teko suvokti. Tai supratingumas. Ramus, gilus supratimas ir žinojimas ko reikia konkrečioje situacijoje ir ko reikia žmogui jo konkrečioje situacijoje. Kartu su supratingumu manyje turi vyrauti ir stabilumas, ir ramumas, ir pilnuma, ir džiugesys. Daug teigiamumo turi būti vidinėje būsenoje.
Šiandiena, pavalgius pietus, kilau prie savo darbų ir kažkaip susikūriau skubėjimo būseną. Kas atsitiko? Iš karto pradėjo skaudėti kojų raumenys. Supratau, kad subtilioji erdvė nori man kažką perduoti. Susikaupiau ir išgirdau kaip sako: „palauk, kaip tu ruošiesi atlikti savo popietės darbus su skubos energija? Kur tavo stabilumas, džiugesys ir pasitikėjimas, kad spėsi viską padaryti geriausiu būdu.“ Įkvėpiau į save džiaugsmo energiją, stabilumo, truputį humoro ir išėjau dirbti. Išsikleidus kokybei, greitis savaime susikuria ir tada viską padarai neskubėdamas.
