Pasidalinus tekstu apie darbą eteriniame plane, procesai tik įsiaktyvino dar stipriau. Supratau, kad svarbu yra žinutes net tik užrašyti, pasidalinti jomis, bet kad jas ir perskaitytų. Įkrova į skaitančiuosius ėjo labai stipriai. Pokyčio energija liejosi į jų gyvenimus. Mano subtilusis kūnas tarsi deformavosi, niekaip netilpau į save. Jis buvo labai didelis ir susitapatinti su žemiškuoju kūnu sunkiai pavyko. Sąmonės veikimas tiek įsiaktyvino, kad negalėjau naktį užmigti. Per visą naktį pavyko pamiegoti 45min. Tą naktį suvokiau, kaip svarbu turėti tuos, su kuriais gali dalintis tiek žiniomis, tiek pojūčiais, tiek tais energijų srautais, kurie eina per mane procesų metu. O dar svarbiau, kad skaitytojai priimtų tas energijas, kad jos įeitų į jų mintis ir gyvenseną.
Kitą dieną toliau nemiegojau ir nenorėjau valgyti. Tai per kelias valandas perskaičiau atsitiktinai pasitaikiusią knygą, kuri buvo visai įdomi – tai romanas apie Barselonos gyvavimą pokario metais. Pati kurti negalėjau, nes jautėsi nuovargis, ilsėtis negalėjau, nes aktyvios energijos virpėjo manyje. Ir tik vakare, kai susitikau su grįžusiu Virginijumi, nes buvo išvykęs, apjungus savo sąmonės gijas su jo sąmone, man tapo ramu, tvirta ir aktyvumas aprimo.
Šį rytą susipažinau su nauja kosmine sąmone – Omerta. Ji priminė, kad vieną kartą buvo mane aplankiusi ir yra jos padiktuotas laiškas. Tiesa, man nesigauna tos sąmonės pavadinti nei ji, nei jis. Tai jungtis visų energijų. Omerta įaktyvina Tylos įstatymą. Ką tai reiškia? Gebėjimas būti savo vidinėje tyloje, kai nevirpa ne tik mano minčių ar jausmų vibracijos, bet nevirpa niekas, kas yra mano, kaip žmogaus, substancija (įsitikinimai, norai, požiūris ir t.t.) Tyla suvaldo chaosą. O chaosas, šiuo mano atveju, tai daug naujų žinių, daug naujų energinių įkrovų, daug ir labai aukšto dažnio sąmonių, ateinančių į žemišką kūrybą. Visa tai turi tokią stiprią įkrovą, kad gali žmogaus kūnas neatlaikyti, kaip buvo man, vos prisilietus prie subtiliosios materijos, kurioje keičiamas žmogaus eterinis planas.
Stabilumas, Tyrumas, Atsakomybė (atsakingumas) – tai substancijos, padedančios sukurti savyje Tylos būseną. Tyla, kaip sakiau, ne vien minčių ir jausmų, bet tyla ir mano žemesnėse sąmonėse. Turiu įvaldyti bet kurią manyje egzistuojančią sąmonę, kad jos taip pat neskleistų savo veiklos vibracijų, o įsiklausytų į kamertonu ateinančius virpesius iš Jungtinės Kūrėjų sąmonės.
Įdomūs procesai vyksta, ir tenka juos gerai suprasti, nes gali palikti be miego, su įvairiais kūno skausmais ir su nesusivokimu, kas šią akimirką svarbiausia. Tik TYLOJE įmanoma IŠGIRSTI, kas yra svarbiausia.
