Taip, pastebėta, kad žmogus į savo minčių lauką priima labai daug informacijos, kuri neturi jokios reikšmės jo augimui ir jo gebėjimui išskleisti sąmonės potencialą. Žmogus apsikrauna netiksline informacija ir žemiškosios realybės, kuri stipriai sužemina vibracijas ir tikslinė informacija vietoj to, kad būtų priimta su džiaugsmu, dažnai atmetama su baime ir nepasitikėjimu.
Žmogus visą kolektyvinės sąmonės minčių šiukšlyną laiko proto pozicija ir kas to šiukšlyno nepalaiko, atmeta kaip grėsmę „nuprotėti“. Todėl, tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai paliečiant žmogų su tiksline aukštų dažnių informacija – žmogus pirmiausia išsigąsta. Jautresni suvokia, kad išsigąsta ir pasislepia, o nejautresni tiesiog įeina į atsitraukimą, dėmesio nukreipimą į įprastas žinias ir tiek. Bet kokiu atveju, rezultatas gaunasi tas pats.
Bet, kai žmoguje skleidžiasi pajauta, naujas suvokimas apie save ir savo galimybes, jis sąmoningai ieško informacijos ir išreiškia ketinimą priimti naują žinią sau.
Labai svarbu, kad žmogaus veiksmų ir siekiamybių pasauliai sutaptų, nes bet kokia informacija ateina kaip sėkla į Žemę. Ji nori būti ne tik priimta, bet ir užauginta, duodanti rezultatus.
Informacijos pernešimas sulaukia labai daug trukdžių net subtiliojoje erdvėje. Tikslinė informacija yra gyvybinga, o tokios jėgos nori ir subtilioje erdvėje veikiančios sąmonės, ypač pirminės realybės subtiliojoje erdvėje, kur subtiliosios sąmonės nori savarankiškai tobulėti, nes jų globojami žmonės to nedaro. Didžiausias tobulėjimas subtiliosioms sąmonės vyksta per žmogaus sąmonėjimą. Tai lengviausias ir patogiausias būdas veikti ir vystytis subtiliosioms sąmonėms. Kai žmogus nesąmonėja, jį prižiūrinčios sąmonės nebegauna gyvybinių energijų iš žmogaus ir tada, siekdamos išgyventi, jos nuima informacines kapsules iš subtiliosios erdvės, kurios tikslingai keliauja iš aukštesnio dažnio realybių į kito žmogaus suvokiminę sąmonę.
Kūrėjas yra davęs įsaką tokių minčių neblokuoti, bet yra daug subtilių sąmonių, kurios nebesusivokia, kad elgiasi neteisingai ir kurios negavusios sąmonėjimo impulsų iš žmogaus, pačios pradeda sunykti ir nebesusivokti kas teisinga, o kas ne. todėl yra kuriami apsaugos kanalai, kurie leidžia informacinėms kapsulėms sėkmingai pasiekti žmogaus suvokiminę erdvę. Ties kosminės sąmonės pozicija (11D) ši erdvė jau visiškai apsaugoma. Žemiau – yra daug trukdžių tai padaryti ir tai reikalauja daug energijos ir kūrybinių išteklių globojančių sąmonių.
Jei žmogus sąmoningas, išskleidęs savo kosminę sąmonę- jis dabar jau gauna informaciją be trukdžių subtiliojoje erdvėje. Bet trukdžius gali sukurti jo žemiškoji struktūra, proto filtrai ir t.t. Dėmesingas ir sąmoningas žmogus per savo susitelkimo akimirkas gali priimti daug informacinių kapsulių, kurios įeina viena po kitos. Tai reiškia, kad vieną žinutę pritaikius gyvenime, galima priimti kitą žinutę. Žinutės iš subtilios erdvės dažnai kinta, priklausomai nuo žmogaus gebėjimo jas įaktyvinti, įmaterinti. Pirmiausia žmogui perduodamos žemesnio dažnio žinutės ir jei jos yra atmetamos – kito dažnio žinučių ir nebegaus. Nebent žmogus įdės daug pastangų, kad pakylėtų savo pajautiminę/suvokiminę sąmonę į aukštesnio dažnio minčių lauką ir pasistebėtų, kokių idėjų ten yra, tada grįžtų į realybę ir ruoštų save tų žinučių priėmimui.
Šioje vietoje žmogus dažnai daro klaidą. Jis, suvokęs tas žinutes, mano, kad jas jau dabar laikas įgyvendinti ir neatkreipia dėmesio, kad pats dar nėra pasiruošęs to įgyvendinti. Jo suvokiminė/pajautiminė sąmonė realybėje veikia kitu dažniu ir suaktyvina visai kitus gebėjimus ir kitus žmogaus realybės dėsnius. Daug žinučių, nuskaitytų meditacijos metu, negali realizuotis dėl žmogaus neįaktyvintų sąlygų realybėje, neįaktyvintų dėsnių.
Jau yra suaktyvintos idėjos, kurios ateina iš Nebūties pozicijų, kokios jos, jau priklauso nuo Nebūties apšvietos impulsų
