Taip kūrėsi Didžioji sąmonė. Tai, kas anksčiau buvo nepasiekiama, tapo sava ir priimtina. Pirminė realybė, kurioje skleidėsi Kūrėjo arkangeliškoji sąmonė, sudarė sąlygas žmogui patirti septynis sąmonės virsmo etapus. Buvo galima išgyventi tai, kas fiksuota 1–7 dimensijose, o aukštesnių dimensijų gyvenimas priklausė subtiliajai erdvei. Materinė pirminės realybės erdvė apėmė septynias dimensijas, o nematerinė (subtilioji) 8–12 D. Šioje subtiliojoje erdvėje karaliavo Kūrėjo sąmonė. Jis kūrė ir kuria dėsnius, galimybes bei sąlygas žmogui išgyventi savo žemišką pokytį ir visą savo patyrimą pritaikyti kasdienybėje.
Kai išsiskleidė Kūrėjo elohimiškoji sąmonė, pakito realybės sfera. Tai, kas anksčiau buvo subtilioji ir žmogui neprieinama, tapo jam patiriama ir net įsisavinama. Kūrėjas apsisprendė atverti žmogui dvylika dimensijų, tačiau tam, kad tai būtų žmogui suprantama, reikėjo pakeisti sąmonės struktūrą ir išskleisti antrinę realybę. Taip susikūrė sferinė Didžioji sąmonė, apjungusi savyje Kosminės sąmonės patirtis, Kūrėjo siekiamybes ir Absoliuto sąmonės impulsus. Subtilioji antrinės realybės sfera užsipildė ne tik Kūrėjo kūryba ir siekiamybėmis, bet ir Absoliuto sąmonės gijomis.
Daug fizinių išgyvenimų buvo patirta, kol išsiskleidė žinios apie antrinės realybės formą. Daug teko patirti emocinių nuosmukių ir pakilimų, o dar daugiau – disciplinos ir valios tęsti žinių priėmimą bei jų taikymą kasdienybėje. Antrinė realybė pareikalavo naujų pasirinkimų, naujos drąsos veikti ir labai tikslaus įsiklausymo – kas yra tikra, o kas ne, nes pereinant į kitos realybės sferą suaktyvėjo daug netikslingų sąmonių tiek subtiliojoje erdvėje, tiek žemiškoje.
Tačiau Kūrėjas niekada nepaliko manęs vienos, be palaikymo ir pagalbos. Ne tik Maitrėja visada buvo pagrindinis užnugaris, bet ir Virginijus (mano vyras) tapo mano pagrindine žemiška atrama. Tai pakeitė žemiško gyvenimo kokybę – atsirado daugiau lengvumo, ramybės, daugiau laiko rašyti ir gilintis į naujas tiesas.
Didžioji sąmonė kūrėsi daugybės žmonių pagalba. Ne vienas iš jūsų dalyvavote šiuose procesuose – tiek tiesiogiai, mokymų metu, tiek netiesiogiai, tiesiog išgyvendami naujus savo pojūčius.
Didžioji sąmonė užsipildė kosminės sąmonės užvisatinėmis patirtimis, vėliau – Kūrėjo kvantiniu lauku, ir visa tai leido „prabusti“ asmeninei kosminei sąmonei. Jei pirminėje realybėje ji labiau patyrė tai, ką Kūrėjas jai suteikė, tai antrinėje realybėje ji jau pradėjo pati kurti, pati siūlyti Kūrėjui savo kosminius įgūdžius. O kai sutvirtėjo Didžiosios sąmonės sfera, į jos centrą savo impulsą įleido Absoliutas, pavadinęs tai minties sėkla.
Didžioji sąmonė įvairiais būdais transformavosi, nuolat iškeldama naujus iššūkius suprasti, kas ir kaip vyksta subtiliojoje materijoje. Prireikė daugiau nei metų, kol susimodeliavo pirminis Didžiosios sąmonės variantas:
8D-9D – jausminė/psichinė sąmonė
10D – kvantinė Kūrėjo sąmonė
11D – įaktyvinta žmogaus kosminė sąmonė
12D – Absoliuto minties sėkla
Taip susikūrė antrinės realybės modelis, kuriame didžiulį vaidmenį atliko naujos substancijos, kurias vadinu duotybėmis. Teorija čia eina kartu su tikrais išgyvenimais, nes tiesa negali tapti gyva, jei ji nėra išjaučiama, patiriama, suvokiama, o vėliau ir integruojama į gyvenimą.
