Mintys

Visatos virsmo ciklų pokytis

Gražus liepos devintosios rytas. Prabudusi neskubu keltis, nes žinau, kad viską, ką reikėjo padaryti, jau padariau. Širdyje ramybė, net neskubu į kupolą eiti, medituoti, pasikalbėti su Kūrėju ar Absoliutu. Spėsiu. Dabar ta akimirka, kada žinai: viskas jau padaryta. Ir sėkmingai. Ne veltui sudėliojo laiką taip, kad šiandieną su komanda plaukiame baidarėmis. Juk reikia švęsti.

Kas įvyko? Kas padaryta? Užsibaigė Visatos vystymosi ciklas. Žinoma, tą pačią akimirką prabunda kitas ciklas, bet tam visa ateitis. Tą ciklą perprasime ateityje. Vėl įsisuks gyvenimas, vėl visko daug vyks, bet tai bus rytoj. O šiandieną ramybės akimirka.

Kai gavau lamos statusą, buvo vizija: erdvėje pamačiau šviesias būtybes, jos visos nusileido į tą olą, kur praėjusį kartą susitikau su Marija, Jėzumi ir Juozapu. Jų buvo 11. Kai nusileido į olą, jie tapo panašūs į žmones ir tai buvo lamos. Jie sustojo ratu, ir tada aš prisijungiau, buvau dvyliktoji, pasijuto kaip užsidarė ratas. Man ir sako: ilgai laukėme dvyliktojo lamos. Kiekvienas lama buvo atsakingas už tam tikrą laikotarpį Žemėje, atsakingas už tam tikrus visatinius procesus. Visatos Kūrėjo materiją sudaro 12 dimensijų – ir laukėme, kol dvyliktoji dimensija tampa materija. Ir kai aš atėjau į lamų ratą, tai simbolizavo, kad dvyliktoji dimensija tampa materija, o šis virsmo ciklas užsibaigia.

Tam užfiksavimui reikėjo daug žemiškų sąmonių, nes procesai susieti su materija. Ir kiekvienas jūsų, kurie buvote tiesiogiai ar netiesiogiai su manimi, užfiksavote savyje tą ciklo užbaigimą. Naujoji vystymosi orbita, kuri, mokymo metu sukūrus didžiąją sąmonę, buvo susiliejusi su senąja vystymosi orbita, atsiskyrė. Nes, vienas visatos, kartu ir Žemės bei žmogaus, virsmo ciklas užsibaigė ir prasideda naujas ciklas.

Naujas visatos virsmo ciklas žmogui sukuria 21 sąmonės sklaidos ciklą. Tikimybių lauke šis pasaulis jau kuriasi. O kai žmogus suvoks savyje, kokius gebėjimus ir kokias galimybes jam suteikia Absoliutas, pasaulis kursis ir materijoje. Tai nauja pradžia, turime begales laiko tai suvokti, patirti. Turime laiko klysti ir vėl naujai kurti.

Kūrėjas skubėjo sukurti didžiąją sąmonę žmogui, kad būtų galima nors vieną akimirką žmogui prisiliesti prie 12-os dimensijos, užfiksuoti ją savyje  ir užfiksuoti, kad ši dimensija jau yra realybės lauke. Didžioji sąmonė sudarė galimybes tai įaktyvinti. Ji, kaip materinis vienetas, apjungė 8-12 D, o nematerijoje, kaip subtiliąją realybę, užfiksavo 13 D ir 14 D. Ne veltui prieš metus laiko girdėjau tą džiugesį, kad žmogus gali suvokti 14  D. Jei gali suvokti, vadinasi, gali savo mintį pakylėti į naujas subtilias erdves. Mums, žmonėms, ne visados suvokiama reikšmė, svarbumas tam tikrų procesų, bet mūsų kosminės sąmonės tai suvokia, todėl ir duoda pačius įvairiausius impulsus eiti sąmonėjimo keliu. Nes tai vienintelis kelias, sukuriantis sąlygas Kūrėjui sėkmingai užbaigti vieną virsmo ciklą ir, akimirką pasidžiaugus, pradėti naują visatos vystymosi ciklą.

Kitą vakarą, vedant pamoką, man vaizdžiai parodė, kaip Visatos erdvė, tarsi per jėgą, atsiskyrė nuo tos erdvės, kuriai priklausė, nuo kitų visatų erdvių. Ir visas kosminis objektas pasisuko kita linkme, padarydamas bedugnę tarp buvusios ir naujos kosminės erdvės. Anksčiau suvokiau, kaip Žemė keičia vystymosi orbitą, bet kaip tai padaro visa visata, man teko pamatyti pirmą kartą. Jautėsi erdvėje kitų visatų kūrėjų nepasitenkinimas, nes išsibalansuoja jų erdvę, bet jaučiau, kaip mūsų Kūrėjas gan griežtai pasakė: aš apsisprendžiu, kad 12 D tampa materija. Kai 12 D tapo materija, tarsi užsibaigė visatos virsmo ciklas ir prasidėjo naujas ciklas. Aš akimirką pajaučiau tos dvyliktos dimensijos erdvę. Tai buvo nepakartojamai geras jausmas. Kūrėjas mane stebėdamas nusijuokė: tu dar negebi aprėpti viso to gerumo, kurį duoda ši realybė. Tavyje dar nėra visų receptorių, bet jie atsiras, ir tu savo gyvenime tikrai patirsi šią realybę.

Nors mano vaizdinyje Visata pasuko kita vystymosi orbita akimirksniu, suvokiu, kad kosminiu laiku tai truko net nežinau kiek daug metų. O mes, žmonės, perėjimui iš vienos vystymosi orbitos į kitą turėsime pereinamąjį laikotarpį – dvylika metų. Šiame pereinamajame laikotarpyje mes turėsime didžiulę pagalbą iš naujų subtiliųjų mokytojų, kol suvoksime naujas sąlygas, kol įgysime naujus receptorius suvokti naująją aplinką, kol išskleisime naujus gebėjimus ir galimybes.

Pagaliau atėjo akimirka, kurios vis laukiau, net negaliu tiksliai įvardyti, kas tai, bet žinojau, kad patirsime kažką labai unikalaus. Taip, kaip buvo unikalu, kada Žemėje atsirado judesys, kada atsirado pojūčiai, atsirado jausmai, santykiai, atsirado mąstymas, kūryba. Taip ir dabar „kažkas“ jau veriasi. Kokia tai funkcija, kaip ji kardinaliai pakeis žmonijos gyvenimą, dar nesuvokiu, bet visa širdimi jaučiu, kad tai ši akimirka. Judėjimas, jausmo patyrimas, mąstymas tai funkcijos, kurios labai stipriai pakeitė ne tik žmogaus, bet ir visatos vystymosi eigą. Ir dabar aktyvinasi naujoji funkcija. Kažkada buvau paminėjusi, kad tai gali būti mūsų kosminės sąmonės galia valdyti energijas, bet manau, kad labai supaprastinau tai, nes energijas jau galėjo valdyti kai kurie žmonės. O tai yra visiškai nauja, ir darau prielaidą, kad tai susieta su Absoliuto mums įdiegtomis naujomis duotybėmis. Apie tai galvojant, tiesiog širdis iš džiaugsmo šokinėja. Kiek daug padaryta ir kokie galingi procesai yra žmogui matomi. Esame visa to dalis.

Su tuo visus ir sveikinu. Kaip sakiau, gal ne viską mes suprantame, bet vis tiek prisidėjome prie pagreitinto vieno Visatos virsmo ciklo užbaigimo ir drąsūs stovime prieš naujus patyrimus, kada atsiveria naujų galimybių era. Ačiū.

Kiti įrašai

keyboard_arrow_up